Jau seniai menotyrininkai ir psichoanalitikai nesutaria, ar psichoanalizė iš tikro gali padėti mums suprasti meną. Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas (1856–1939) seniai domėjosi Leonardo da Vinci gyvenimu ir asmenybe, tačiau tik 1910 metais baigė rašyti savo studiją apie Leonardo jaunystę ir ryšį tarp jo genialumo bei seksualinių polinkių. Tai vienintelė Freudo studija apie žymų menininką. Ši knyga, pavadinta „Leonardo da Vinci: jo vaikystės prisiminimas“, susilaukė didelio nepritarimo. Nors kritikai nurodė daug trūkumų Freudo analizėje, knyga lieka puikiu tyrimu apie emocinį genijaus gyvenimą. Be to, tai pirmas veikalas, kuriame plačiai aptariamas narcisizmo reiškinys.