Ikipandeminiais laikais važiuodavome pagyvenusia Opel Astra. Važiavome porą kartų kuo puikiausiai iki pietinės Rumunijos ir atgal. Dabar turime ketverių metų Kia. Tai galvojome bus dar geriau. Aha, galvokime dar kartą, pirmą kelionės dieną, jau už Varšuvos, Kia neužsivedė. Starteris mirė. Paskambinau visiems Kia atstovams ir draudikams. Ką jie man išaiškino. Visas jų biznis smulkiose raidytėse. Kia, nors davė garantijas 7 metams, tačiau smulkiomis raidėmis kažkur buvo parašyta, kad mobilumo garantija tik treji metai. Ir ta mobilumo garantija jau – kaip netikėta – ką tik pasibaigusi. Tad tvarkykitės patys. Draudėjai panašiai ieškojo/rado kabliukų sutartyse. Vienžo, nusispjovėme ir pasikliovėme Dievu. Mes gi Lenkijoje. Nakvynės punktas buvo netoli. Iš ten atvažiavo viešbutuko šeimininkas su keturračiu. Mus partempė iki namo. Susitarė su pažįstamu meistru, kad anas sekmadienį atvažiuotų remontuoti mūsų korėjiečio. Nors meistras Janas žmogus tikintis. Bet ras sekmadienį laiko tarpą mūsų varguoliui automobiliui.
