Mes tik norime nejausti emocinio skausmo
Tai turbūt viena iš esminių klaidų – noras nejausti, pabėgti nuo liūdesio, baimės ir kitų nemalonių emocijų bei jausmų. Kaip žinome, nuo savęs pabėgti dar niekam nepavyko. Vieni skuba išlieti jausmus sporto salėje, kiti bėga nuo susitikimo su savimi į įvairius triukšmingus draugų susibūrimus, treti – vidinį skausmą ir įkyrias mintis slopina svaigalais, o dar kiti – tiesiog išsilieja ant brangių žmonių.
Deja, bet nei darželyje, nei mokykloje mūsų niekas nemoko, kaip tinkamai reikšti bei valdyti emocijas ir jausmus. Nuo vaikystės buvome mokomi garsiai neskelbti savo emocijų ir nuomonės, todėl jausmų slopinimas tapo įpročiu, o malonios „tiesos“ sakymas, privertė kurti veidmainiškas kaukes.
Jausmų slopinimo problema vyrauja visame pasaulyje jau daug metų ir tik nedaugelis apie šią problemą susimąsto. Pavyzdžiui, XX amžiaus viduryje, žymus fizikas, inžinierius Lesteris Levensonas, pajutęs mirties alsavimą ir dėl daugybės ligų medikų paleistas namo laukti paskutiniosios, nepasidavė bei uoliai ieškojo išeities. Kaip ir dauguma manančių, kad artinasi pabaiga, ėmė analizuoti savo gyvenimą. Tačiau susiformavę mokslininko mąstymo įgūdžiai paskatino ne gailėtis dėl neatliktų darbų, o ieškoti priežasčių, kas jį, 42 metų vyrą, privedė prie gyvenimo liepto galo.
Naujos įžvalgos bei netikėti suvokimai ne tik atskleidė žmogaus egzistencijos prasmę, bet padėjo suformuoti emocijų paleidimo techniką. Neįtikėtina, tačiau fizikas per trumpą, maždaug 3 mėnesių, laikotarpį ištrūko iš mirties gniaužtų, paneigdamas medikų nuosprendį. Lesteris Levensonas vėl tapo sveikas bei pasiekė taip visų trokštamą vidinę ramybę. Jo suvokta tiesa visai paprasta: tuomet, kai jis mylėjo, galėjo mėgautis sėkme ir gera savijauta, o tada, kai tik troško meilės bei naudos iš kitų – nuo jo tarsi nusigręždavo pats gyvenimas. Bėgant laikui, ši tiesa buvo papildyta praktikomis ir sukurtas emocijų paleidimo metodas. (Hale Dwoskin, „Sedonos metodas“, 2015 m.)
Kaip veikia emocijų paleidimo technika?
„Mūsų smegenys išsaugo svarbią informaciją, turinčią didžiausią emocinį krūvį, todėl nemalonūs, pavojingi arba labai malonūs įvykiai ilgai išlieka atmintyje. Tad, jei patyrėme nemalonią situaciją, sukėlusią stiprų emocinį atsaką, turėsime ir ilgalaikį prisiminimą. Jeigu žmogus „užstringa“ tame prisiminime ir patirtis yra tokia stipri bei svarbi, tuomet susiformuoja potrauminis sindromas, sąlygojantis neadekvačias reakcijas net paprastose, kasdieninėse situacijose. Tai mūsų prisiminimų sistemos kraštutinumas. Kai kyla prisiminimas, gaunamas asociatyvus atsakas, pavyzdžiui, „šito reikia bijoti“, „šitas sukelia pyktį, o šis – džiaugsmą“. Mes tiesiog automatiškai reaguojame nepraėję visų loginių „takelių“.
Kaip tokiu atveju padeda paleidimai? Emocijų paleidimas leidžia sugrįžti į prisiminimus ar įsitikinimus, kuriais vadovaujamės tik todėl, kad jie mums svarbūs, turi emocinį krūvį bei prasmę, kurią mes suteikiame. Paleidimai padeda sugrįžti mintimis į pradinį įvykį ir atpalaiduoti bei išlaisvinti susiformavusį emocinį, energetinį krūvį, tokiu būdu pakeičiant prasmę, kurią mes teikiame tam įvykiui. Pavyzdžiui, jei nusprendėme, jog tai blogiausias įvykis gyvenime, prisiminimas pakis į neutralų, tarsi nieko svarbaus nebuvo nutikę. Tokiu būdu neutralizuojame stiprų emocinį ir mentalinį prisiminimo poveikį. Tiesiog savo įsitikinimus ir sukauptą patirtį galime iš naujo blaiviai bei ramiai įvertinti, nes mūsų nebeveikia nesąmoningas, automatinis sprendimas, kurį padarėme prieš daug metų ir nuolat kartojome nesuprasdami kodėl.
Tai, ką žmonės vadina įpročiu, mąstymu, jautimu ir pan., yra tie „takeliai“ smegenyse, kurie buvo tarsi išdeginti, kartojant tas pačias reakcijas tūkstančius kartų. Tačiau mes juos galim išlaisvinti ir tokiu būdu keisti įpročius, elgseną, mąstymą, reakcijas ir savijautą. Tiesiog pilnai juos perprogramuoti.
Pasak neurologo Moran Cerf, mūsų atmintis veikia tokiu būdu – visa sensorinė informacija, pojūčiai, mintys, emocinis krūvis tarsi susipakuoja į dėžutę ir kai mes kažką konkretaus prisimenam, ištraukiam iš tos „dėžutės“ bei vėl tai išgyvenam. Tačiau, yra įdomus dalykas, jeigu mes pakeičiam savo būseną, ji bus atnaujinta ir „supakuota į dėžutę“. Taigi, paleidimų tikslas – pakeisti būseną ir tas sąsajas, kurias pajautėme įvykio metu, į tokias, kurios mums labiau tarnauja bei padeda. Pavyzdžiui, nemalonias būsenas keičiame į neutralumą, ramybę, atsipalaidavimą, drąsą ar meilę, tiesiog pagal individualią situaciją“m – pasakoja emocijų paleidimo meistras Rytis Lukoševičius.
Dažnai žmonės mokosi įvairių technikų ir metodikų, norėdami sukontroliuoti ne tik save, bet ir visą pasaulį, tačiau nepasiteisinus lūkesčiams, skundžiasi, jog praktikos neveikia. Nereikėtų tikėtis stebuklų, kad metodas pakreips įvykius norima linkme ir privers net kitus žmones elgtis taip, kaip palankiau mums. Todėl, pasak Ryčio Lukoševičiaus, emocijų paleidimo metodas gali prisidėti prie jūsų sėkmės, nes atsipalaidavę ir ramiai susitelkę, kur kas greičiau atliksite darbus bei būsite kūrybiški ir energingi.
Net nesąmoningas emocijų slopinimas, kuria nuolatinę įtampą ir eikvoja energiją. Todėl, paleidę emocinį krūvį ir pakeitę būsenas bei reakcijas, turėsite kur kas daugiau jėgų ir drąsos veikti. Be to, paleidus žalingus įsitikinimus, pasikeis požiūris – iš negatyvaus į tikėjimą, jog viskas, kas vyksta yra taip, kaip geriausia šiuo metu. Tuomet, pastebėsime, jog pasiekėme daugybę tikslų.
„Kartais žmogui atrodo, jog paleidimai neveikia, nes yra susiformavęs ilgametis įprotis slopinti ir užspausti emocijas bei noras jų nepatirti, tačiau jausmas vis tiek iškyla. Tada žmogus sako, kad paleidimai nepadeda. Todėl, tam, kuris stengiasi atsikratyti blogų dalykų ir įsivaizduoja, kad pavyks daugiau niekada gyvenime, nei akimirkai nejausti nemalonaus pojūčio, taip pat tikins, jog paleidimai nepadeda. Tačiau, ar tai tikrai liudija, jog jis neatsipalaidavo, ar jam tai nepadėjo, čia dar yra didelis klausimas,“ – tikina R. Lukoševičius.
Vienas iš mūsų natūralių, prigimtinių procesų – gebėjimas atsipalaiduoti. Tik įvardinimas – „technika“, sukuria sudėtingumo įvaizdį. Iš tiesų, emocijų paleidimas yra naudojimasis prigimtiniu įpročiu, padedančiu po stipraus streso, esamą būseną transformuoti, pakeisti į atsipalaidavimą, tuo pačiu įsisavinant naudingą patirtį. Taigi, šis emocijų paleidimo būdas veikia visus žmones, tik užsispyrimas ir savos tiesos teigimas neleidžia to pripažinti.
Kaip paleidimai padeda stresinėse situacijose?
„Kai patiriame stresą ir nerimą, ar kokią sudėtingą situaciją - įsitempiame, nes norime kontroliuoti ir tai pakeisti. Dažnai sudėtingos situacijos ir įtampos kyla dėl praeities įvykių bei nemalonių prisiminimų, arba dėl negatyvių minčių apie ateitį. Nepaisant mūsų proto ir minčių apie praeitį ar ateitį, įtampą kūne jaučiame čia ir dabar. Todėl atlaisvindami norą kontroliuoti, atsikratyti ar pakeisti, atpalaiduodami jausmus ir paleisdami emocijas galime sugrįžti į kūno pojūčius, pastebėti, kurioje vietoje jaučiasi įtampa ir sąmoningai skirti dėmesį konkrečiai kūno daliai.
Kartais, tiesiog atpalaidavus įtampą, sumažėja nerimas ar net skausmas ir situacija iš stresinės virsta į neutralią, kurioje reikia tiesiog spręsti problemas. Kai sugebame save sugrąžinti į esamą momentą ir įsivardiname, kas iš tiesų vyksta, kur yra kūnas, kaip kvėpuojame, ką jaučiame - nesistengdami atsikratyti, išmesti, užgniaužti ir pan., tuomet atsipalaiduojame ir lengvai gebame rasti geresnius sprendimus“, – pasakoja mokymų lektorė Janina Sabaitė-Melnikovienė.
Kokią įtaka emocijos daro sudėtingiems ir kasdieniniams sprendimams?
„Vyrauja nuomonė, jog sprendimų priėmimo procese dominuoja racionalus mąstymas, logika ir emocijoms čia ne vieta. Tačiau, iš tiesų, remiantis neuromokslo tyrimais, emocijos veikia tiek sprendimų kokybę, tiek sprendimų priėmimo greitį. Kai jaučiame baimę, sprendimo priėmimą, nepaisant to, kiek buvo išnagrinėti alternatyvų privalumai ir minusai, esame linkę atidėti, nukelti ar net užkrauti atsakomybę kažkam kitam. Kuomet nesijaučiame gerai ir abejojame, taip pat tampa sudėtinga priiminėti sprendimus.
Kai trūksta saugumo jausmo - žmonės linkę abejoti sprendimų pasirinkimo teisingumu ir daug laiko skiria ateities scenarijų analizei.
Išoriškai ekspresyvesnės emocijos tokios, kaip pyktis ar džiaugsmas - paskatina greitiems sprendimams. Remiantis tyrimais, rizikingiausius sprendimus daro pyktį jaučiantys žmonės.
Kaip mes jaučiamės konkrečiu momentu, kokioje būsenoje esame - tai lems sprendimų priėmimo psichologiją. Todėl verslo ir organizacijų vadovams, ant kurių pečių gula itin didelė atsakomybė, vienas svarbiausių dalykų - išmokti keisti savo būsenas, kad nedominuotų itin teigiamos ar neigiamos būsenos, tuomet jausmai neturės reikšmingos įtakos sprendimų priėmimui“, – akcentuoja verslo komunikacijos ekspertė.
Jeigu įvairūs paleidimų mokymai atrodo nepriimtini, tiesiog mokykitės iš vaikų ir pasinaudokite suaugusiojo intelektu. Mažieji atvirai išreiškia pyktį, liūdesį ir pan., suaugusiam nereikia verkti ar šaukti darbo susirinkimo metu, pakanka sau pripažinti, ką jaučia bei leisti tai energijai tiesiog būti. Ji savaime „išgaruos“.
