Dažnai pyktis visuomenėje yra suvokiamas kaip neigiama emocija. Tam įtakos turi neigiamos patirtys susijusios su jo išraiška, kultūriniai aspektai, auklėjimas ar įsitikinimai. Mergaitei, kuri buvo auklėjama, kad pykti yra negerai, gali tapti sunkiau priimti šį jausmą. Žmonės yra linkę pyktį priimti kaip grėsmę ir problemą, kuriuos metu jaučiasi nesaugiai. Iš tiesų, pyktis yra normali emocija, kuri savaime nėra nei gera, nei bloga, tačiau svarbu kaip mes reaguojame, nes mūsų elgesys ne visada yra tinkamas ir priimtinas.
Kaip ir kitos emocijos pyktis turi savo paskirtį, kurios pagrindinė funkcija yra mus apsaugoti ir padėti nubrėžti ribas. Tai padeda apsaugoti save, kitus ar padėti siekti tikslų. Pastebėjus situacijas už ką pykstame lengviau suprasti kas vykta mumyse ir mus supančioje aplinkoje. Tokiose situacijoje kai esi stumdomas kito keleivio autobuse, nesi suprastas ir įvertintas sutuoktinio yra normalu, kad gali būti pikta. Pabandžius suprasti už ką pyksti, lengviau pastebėti, kada jaučiame nuovargį, kokių neišsipildžiusių lūkesčių ar nuoskaudų turime. Tai padeda atpažinti savo ir aplinkinių vertybes ir nuostatas.
Iš tiesų pyktis turi keletą išraiškos formų, todėl svarbu kaip mes emociją ištransliuosime. Viena iš jų su kuria yra susidūręs kiekvienas – agresija. Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nebūtų buvęs agresoriaus vietoje ar nuo jo nukentėjęs. Agresija gali būti tiek fizinė, tiek verbalinė. Verbalinė agresija yra elgesys, kuris apima žodinę žalą. Tokiu atveju žmogus rėkia ant kito, bando įžeisti. Taip pat yra fizinė agresija, kurios metu yra kenkiama naudojant jėga. Žmonės daužo daiktus ar smurtauja prieš kitą asmenį siekiant nubausti ar įskaudinti. Toks impulsyvus elgesys taip pat neretai turi neigiamų pasekmių už kurias tenka atsakyti. Tokia išraiška ne tik neišsprendžia priežasties dėl kurios pykstame, bet dažniausiai dar labiau apsunkina santykius su kitais, sukuria daugiau konfliktų ir nepasitikėjimo, iššaukia dar daugiau jausmų.
Kai kurie žmonės pyktį yra linkę nukreipti į vidų. Tokie asmenys jo neišreiškia ir laiko savyje. Nors kartais atrodo, kad yra lengviau bėgti nuo to, ką jauti, slopinamos emocijos gali turėti įtakos psichologinėms ir fizinėms sveikatos problemoms. Natūralu, kad laiku neišsakius savo jausmų ir nesprendžiant iškilusios problemos, vėliau galime pradėti jausti nepasitenkinimą savimi ar aplinkiniais. Pavyzdžiui, pykstant ant kolegos ir neišsakant savo jausmų besikartojant situacijai gali pradėti jausti kaltę ar beviltiškumą Ilgai slopinamos emocijos, kaupiasi mūsų viduje ir galiausiai negalime išvengti pykčio. Taip pat kai kurie žmonės yra linkę užslopinti pyktį vartojant alkoholį, rūkant ar naudojant kitą destruktyvų elgesį. Įvairioje literatūroje autoriai užslopintą pyktį dar sieja su galvos skausmu, opomis, širdies ligomis bei tokiomis psichologinėmis problemomis kaip nerimas ar depresija. Nors iš pirmo žvilgsnio toks elgesys neatrodo pavojingas, jis yra labiau žalingas nei naudingas.
Taip pat yra dalis žmonių, kurie bando atpažinti, kontroliuoti ir sumažinti pykčio jausmą. Išmokti pastebėti ir suprasti savo jausmus nėra paprastas procesas. Pykti yra lengviau valdyti, kai jį laiku pastebime. Kūnas gali padėti pastebėti mūsų jausmus. Pavyzdžiui, gali pradėti greičiau plakti širdis, mušti karštis, jaustis nuovargis. Taip pat tam tikras elgesys (daiktų mėtymas, durų daužymas) ir kūno kalba gali išduoti apie tai, kad mes patys arba aplinkiniai pyksta.
Įvairios nusiraminimo ar atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti emocinę įtampą. Lengviau išspręsti konfliktus padeda kalbėjimas apie konkretų atvejį, neįžeidinėjant ir įvardinant kas nepatiko, pasidalinant savo jausmais. Taip pat nėra lengva būti šalia kito žmogaus, kai jis pyksta. Išklausyti aplinkinių priekaištus ir pripažint, kad nesame teisūs, gali atrodyti kaip iššūkis. Kitas metodas padedantis pajausti palengvėjimą yra pykčio iškrovimas. Yra įvairių technikų kaip tai padaryti: nueiti pasportuoti, užsiimti fizine veikla, išrašyti kaip jautiesi, daužyti pagalvę, plėšyti popierių ir kt. Ne visiems žmonėms veiksmingos tos pačios priemonės, tačiau tokie metodai padeda ne tik išvengti impulsyvių reakcijų, bet ir neužsisukti mintyse ir šiek tiek atsitraukti, pažinti situaciją.
Kasdienis sukimasis jausmų karuselėje yra mūsų gyvenimo dalis. Mes negalime sukontroliuoti kokie jausmai kyla, bet nuo mūsų priklauso kaip į juos reaguosime. Pykčio taip pat negalime išvengti, tačiau galime bandyti jį priimti, tyrinėti, suprasti ir išreikšti .
