Šie pasišlykštėjimą keliantys gyviai mėgsta tamsą ir vandens „SPA“.
Invazinius bestuburius tyrinėjantys entomologai sako, jog lengviausia juos pastebėti vasaros pabaigoje, kai suaugę luzitaniniai arionai iš savo slėptuvių lenda lauk dėti kiaušinių. Todėl dabar ypač svarbu visais įmanomais būdais juos naikinti. Jei dabar kenkėjų nesurinksite, gali būti, jog kitąmet jų nebeatsiginsite.
Tamsių užkaborių gyventojai
Tikriausiai nėra nė vieno sodo, kuriame nebūtų komposto dėžių, išpuvusių medžių drevių, samanotų kampelių, ant žemės paliktų medinių konstrukcijų, malkų krūvos ar alpinariumo akmenų. Turite žinoti, jog tokie tamsūs užkampiai, net braškynas ar sugulusių rabarbarų lapų tankmė, gali tapti luzitaninių šliužų prieglobsčiu ir dauginimosi vieta.
Dieną šių kenkėjų galime ir nepamatyti, nes viską aplink save naikinantys svetimšaliai gyviai pasirodo tik tuomet, kai daug drėgmės. Ieškoti jų reikia tose vietose, kur matyti paliktų gleivių „takas“ arba skylėti augalų lapai.
Ypač mėgsta pienes ir garšvas, mėgaujasi šparaginių pupelių lapais, tačiau nėra išrankūs – „skanios“ jiems net aštriosios paprikos ir čili pipirai. Daigus ir jaunus augalus šie kenkėjai gali visiškai sunaikinti, vėliau nugraužia ne tik lapus, bet ir užmegztus vaisius.
Kiaušinius deda visi
Rugpjūčio pabaigoje, dažniausiai temstant, iš savo lizdų išlenda stambūs, kone sprindžio ilgio ryškiai oranžiniai arba rudi suaugėliai. Jie ieško vienas kito, poruodamiesi sukimba pilvais, apsipila gleivėmis ir vienas kitą apvaisina.
Tada abu tampa patelėmis ir padeda vidutiniškai po 400 kiaušinių. Toks vislumas rodo jų absoliutų prisitaikymą prie aplinkos.
Luzitaninių šliužų vystymosi ciklas trunka metus. Rugpjūčio mėnesį jie sudeda kiaušinius. Baltus, maždaug 1 mm skersmens rutuliukus, sudėtus krūvelėmis, nesunku pastebėti kasant žemę, po lapais, atvirose komposto dėžėse.
Jei jų nesurinksime ir nesunaikinsime, iki žiemos išsiris jaunikliai ir sulįs į žemę. Balandžio – gegužės mėnesiais iš žemės išlindę dryžuoti šliužiukai intensyviai maitinsis, viską naikindami savo kelyje. O rudenėjant vėl pabers šimtus kiaušinių.
Patikimiausias būdas – rinkimas
Luzitaninius orionus ėda ežiai, kovoti su bestuburiais šliužais labai padeda sode gyvenančios rupūžės, žalčiai, kirstukai, įvairūs paukščiai.
Bet visų invazinių gyvių jie sunaikinti nepajėgūs, todėl norintys išsaugoti derlių, turės skirti laiko ypač vislių svetimšalių kenkėjų naikinimui. Nuo 2008 metų, kai pirmą kartą Lietuvoje buvo pastebėti luzitatniniai orionai, sulaupta daug jų naikinimo patirties.
Patikimiausias būdu visi laiko šliužų rinkimą. Surinktus šliužus sodininkai meta į actą, kiti užpila muiluotu vandeniu arba balinimui naudojamais chloro preparatais, treti apiberia druska, nuo kurios jie akimirksniu ištirpsta.
Nemažai sodininkų šliuzus „surenka“ perverdami stora viela ar senų šašlykų iešmu. Arba perkerpa žirklėmis ir palieka. Kitą vakarą tose vietose galima rasti visą krūvą negyvėlius ėdančių „giminaičių“.
Galima naudoti ir gaudykles. Specialių gaudyklių su jau įdėtais jaukais būna pirkti, tačiau didelės išminties nereikia ir joms pasigaminti. Padėjus darže išskobto moliūgo, meliono ar arbūzo pusę, palikus šiek tiek nuo žemės pakeltą plačią lentą, po nakties ten rasite krūvas šliužų – tereiks surinkti ir sunaikinti.
Kam šliužai kelia pasibjaurėjimą, dažniau naudoja „humaniškesnius“ būdus – į žemę sukasa butelius arba skardines su alumi ar prarūgusia uogiene. Rytą tereikia išversti negyvus smagurius į atliekų konteinerį.
Apsileidusiems kaimynams – baudos
Kovai su invaziniais šliužais yra ir cheminių priemonių, vadinamų moliukcidais. Jos brangios, bet efektyvios, tačiau naikina ne tik šliužus. Sulesę ar suėdę nugaišusius šliužus, žus ir paukščiai, eželiai, kiti daržo talkininkai, kuriuos turėtume saugoti.
Savivaldybės skiria lėšų invazinių kenkėjų naikinimui viešosiose vietose – parkuose, prie vandens telkinių, poilsio vietose, todėl pastebėjus šliužų, reikėtų pranešti seniūnijos darbuotojams.
Blogiausia, kai šliužų nenaikina apsileidę, savo sodų netvarkantys kaimynai. Nepjautoje žolėje šliužai tiesiog tarpsta ir lyg kariauna keliauja maitintis į kaimyninius sodus, daržus bei šiltnamius. Ką daryti, jei gyveni tokioje kaimynystėje?
Iš nevilties sodininkai patvoriais gausiai beria druską, tačiau palijus, ji ištirpsta, ėda augalų šaknis.
Jei kaimynai piktybiški, juos gali išgąsdinti nebent baudos. Prieš trejus metus Administracinių nusižengimų kodeksas papildytas nauju straipsniu, numatančiu iki 100 eurų baudą už neteisėtą invazinių rūšių naudojimą ir valdymo priemonių nevykdymą.