Išgyvenimai po artimųjų mirties – šešios ekspertų siūlomos susitaikymo su netektimi strategijos

Lapkričio pirmosios dienos daugelyje pasaulio valstybių skirtos mirusiųjų pagerbimui ir atminimui. Šiuo laikotarpiu lankomi į amžinybę iškeliavusių artimųjų kapai, degamos žvakės. Šis mėnuo neretam mūsų ne tik leidžia prisiminti anapilin išėjusius artimuosius, tačiau atgaivina ir neišgyventus praradimo, netekties jausmus. Iš kitos pusės, žmonės miršta kasdien, ir kasdien kažkas planetoje susiduria su netekties skausmu. Išgyventi artimo draugo ar šeimos nario netektį gali būti vienas sunkiausių iššūkių, su kuriuo susiduria daugelis mūsų. Kai prarandame sutuoktinį, brolį, seserį ar tėvą, mūsų patiriamas sielvartas gali būti ypač stiprus.

Nors mirtis suprantama kaip natūrali gyvenimo dalis, tačiau išgyvenus artimojo netektį liūdesys ir sielvartas yra neišvengiamas. Žmogus gali jausti ir baimę, pyktį, neviltį, sumišimą, kaltę ar sukrėtimą. Visi šie jausmai, susidūrus su artimojo netektimi, yra natūralūs ir suprantami, būdingi daugeliui žmonių.

Laikui bėgant liūdesys ir sielvartas paprastai mažėja, o gedėjimas yra labai svarbus procesas, norint įveikti šiuos jausmus ir gyventi toliau. Visgi, ką daryti jeigu laikas eina, o mirusiojo niekaip negalime paleisti?