Imuninė sistema padeda išvengti ne tik peršalimo, bet ir vėžio bei kitų ligų: kas vyksta organizme, kai prasideda uždegimas

Tai ištrauka iš leidyklos „Liūtai ne avys“ išleistos Williamo W. Li knygos „Apie maistą – ligų priešą: nauja mokslo doktrina apie tai, kaip organizmas gali pasveikti pats“. Knygą vertė Diana Urbonė.

Mokslininkams tiriant, kaip sužadinti mūsų pačių imunitetą kovojant su vėžiu, kaip atsiskleidžia tikroji imuniteto galia. Vėžiu sergantys žmonės pradeda išgyventi, nepaisant didžiulių sunkumų, o požymiai rodo, kad liga pasitraukė būtent pritaikius imunitetą sužadinančius gydymo būdus.

Mūsų organizme visą laiką formuojasi nematomi augliai. Didžioji jų dalis niekada nekels jokių problemų, ir pirmiausia dėl to, kad vėžio ląstelės turi būti aprūpinamos krauju, kad užaugtų pakankamai didelės, nes tik tada jos taps kenksmingos. Nuo to saugo tinkamai funkcionuojanti angiogenezės sistema. Tačiau pirmoji gynybinė linija iš tikrųjų yra imuninė sistema. Mūsų imuninės ląstelės sukurtos taip, kad atskirtų draugą nuo priešo, įskaitant ir vėžio ląsteles. Kai reaguojančios imuninės ląstelės pastebi pirmuosius vėžinių darinių požymius, jos suorganizuoja ląstelių ataką. Specialios vėžį naikinančios imuninės ląstelės staigiai puola ir sunaikina nenormaliais ląsteles, kol jos nesukėlė rimtų problemų.

Kartais vėžio ląstelės užsimaskuoja ir taip apgauna mūsų imuninę sistemą. Jos įsivynioja į „draugiškus“ baltymus, ir imuninės ląstelės palaiko jas normaliomis. Šis efektyvus būdas paverčia vėžio ląsteles nematomomis, todėl jų nepavyksta aptikti. Slėpdamosi tarsi mirtininkai teroristai, įsimaišę į judrią paprastų piliečių minią, šios užsimaskavusios vėžio ląstelės turi puikią progą augti ir tapti pavojingomis.