Tad stoviu prie veidrodžio ir brangią kosmetiką, kuria pasidailindavau juodus antakius, stumiu į tolimiausią stalčiaus kampą. Dar vakar galvojau kaip beveik pusės centimetro pločio antakius gražiai kosmetikos šepetėliu sušukuoti tam tikra kryptimi, kaip suformuoti taisyklingą jų siluetą, kaip išrauti ne vietoje išdygusį plaukelį, nes jų, o varge, ne vietoje auga tiek daug. Dar vakar didžiavausi, kad man nereikia dirbtinais būdais platinti antakių, kaip mano draugėms, kurios teturėdavo siaurą antakių lankelį.
Šiandien vargas man.