Egzistuoja skirtingi vaikų auklėjimo stiliai: dauguma dabartinių tėvų buvo auklėjami itin ydingu būdu

„Vaikas turi miegoti savo lovoje“, „Miegokite kartu“, „Nenešiok, išlepinsi“, „Nešiok kuo daugiau“, „Sustyguok dienotvarkę“, „Leisk vaikui pačiam reguliuoti savo ritmą“, „Sprendžia tėvai“, „Reikia atsižvelgti į vaiko nuomonę“. Esat girdėję? Turbūt visiems tėvams teko atsidurti visiškai prieštaringų patarimų sūkuryje, o sau tinkamus rinktis pagal autoritetus arba veikti taip, kaip išeina. Vis dėlto kaip suprasti tą prieštaringos informacijos gausą ir kuria geriausia remtis?

Konsultuoja psichologė, studijos „Natūrali motinystė“ bendraįkūrėja Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė.

Tarp jėgos arba aukos pozicijų

Diskusijos tarp mamų tampa ypač jautrios, kai kalba pakrypsta apie vaikų auklėjimą. Lyg ir visos nori visko kuo geriau savo vaikams, domisi vaikų auginimu, tačiau kalba visiškai priešingus dalykus. Kodėl taip nutinka?

Vienas iš būdų tai paaiškinti gali būti, kad tai yra skirtingų tėvystės stilių arba praktikų išdava. Psichologė Diana Baumrind, dar praeito amžiaus viduryje tyrinėjusi discipliną, išskyrė keturis tėvystės stilius, kuriais remiantis galima įvardyti pagrindinius: autoritarinį, nuolaidų ir demokratišką.