Kuo čia dėtas oksitocinas?
2016-ais metais atliktų tyrimų rezultatai patvirtina, jog socialinės sąveikos metu primatų smegenyse išsiskiria oksitocinas. Mes dažnai įsivaizduojame, kad ši medžiaga, dar vadinama meilės hormonu, tiesiog dalyvauja meilės žaidimuose, bet retai pasigiliname, ką iš tiesų ji veikia organizme:
- pagerina išvaizdą. Dalis tyrimo dalyvių gavo dozę oksitocino, o dalis – placebo. Vėliau jie turėjo pasirodyti nieko apie tai nežinantiems žmonėms. Pirmosios grupės asmenys įvertinti kaip patrauklesni fiziškai;
- saugo širdį, praplečia kraujagysles ir sumažina kraujo spaudimą;
- leidžia greičiau atsistatyti po įvairių ligų ir traumų;
- veikia kaip stiprus antioksidantas ir uždegimus mažinanti priemonė;
- skatina prisirišimą, norą globoti, rūpintis vienas kitu (būtent oksitocinas sutvirtina nėščiosios ir dar negimusio vaikelio ryšį);
- pagerina virškinimą. Manoma, kad stiprus šio hormono trūkumas net gali padidinti dirgliosios žarnos sindromo išsivystymo riziką;
- mažina stresą, nerimą, atbaido depresyvias nuotaikas;
- moterims palengvina gimdymą ir vėliau skatina pieno gamybą;
- sustiprina seksualinį potraukį ir susijaudinimą. Lytinis šaltumas tiesiogiai susijęs su oksitocino trūkumu organizme;
- pats būdamas „teigiamu narkotiku“, sumažina potraukį kitoms narkotinėms ar priklausomybę sukeliančioms medžiagoms (vaistams, medikamentams, alkoholiui);
- padeda vystytis socialiniams įgūdžiams, mažina baimę bendrauti su kitais žmonėmis (autizmu sergančių ar kitokių raidos sutrikimų turinčių asmenų natūralus oksitocino lygis yra žemas);
- su gyvūnais atliktų bandymų rezultatai verčia manyti, jog oksitocinas skatina monogamiją ir didesnį pasitikėjimą tarp poroje esančių individų. Spėjama, kad žmones jis turėtų veikti panašiai;
- gerina miego kokybę, veikia raminančiai.
Kaip matote, norint tapti sveikesniu ir laimingesniu, verta ne dažniau keliauti pas gydytojus, o tiesiog dažniau pabendrauti su kitais žmonėmis. Iš pirmo žvilgsnio, nesudėtinga?
Vienatvė gyvenant tarp kitų žmonių
Per pastarąjį šimtmetį žmonių populiacija gana stipriai augo, o 2011 metų spalio 31 dieną, remiantis JTO pateiktais duomenimis, pasiekė lygiai 7 milijardus. Deja, net ir tokiame tankiai žmonių apgyvendintame pasaulyje atsiranda vis daugiau ir daugiau bendravimo sunkumų turinčių bei savo vidinėje vienatvėje užsidariusių asmenų. Štai taip: 7 milijardai žmonių, o tu jautiesi vienišas..?
Iš tiesų, bendrumo pojūtis su kitais žmonėmis, kuris atrodo turėtų būti mums savaime suprantamas ir natūralus, tampa vis sudėtingiau pasiekiamas. To priežastys labai įvairios: ir netinkama psichologinė aplinka vaikystėje, ir per mažas pasitikėjimas savimi, ir socialinių įgūdžių trūkumas, ir moderniųjų šiuolaikinių technologijų įtaka.
Moterims – moteriška draugija?
Ypatingai gilų poreikį bendrystei yra išsiugdžiusios moterys. Būtent jos nuo neatmenamų laikų stengdavosi laikytis didesnėmis ar mažesnėmis grupelėmis, kad kartu galėtų prižiūrėti ir auginti savo atžalas, padėti viena kitai nudirbti darbus, paguostų viena kitą ir palaikytų.
Aišku, dažnai mūsų modernioje visuomenėje moteriška draugystė išsiverčia į moterišką konkurenciją ir priešpriešą. Deja, bet toks bendravimas tarp gražiosios lyties atstovių daug kam atrodo kaip norma. Iš tiesų, moteriai yra būtinas pozityvus ir palaikantis bendravimas su kitomis moterimis, net jei ji pati to nežino. Juk tik moterys gali kelias valandas iš eilės pliurpti apie bet ką, šokinėti nuo vienos temos prie kitos, paverkti apsikabinusios, o paskui iš to pasijuokti – vyrų kompanijoje toks elgesys būtų nesuprantamas. Tuo tarpu, moterims tai yra reikalinga, normalu ir gera. Negalėdamos patenkinti šio savo poreikio, jos dažnai tampa vis mažiau atsparios įvairiems fiziniams bei dvasiniams negalavimams.
Susirasti draugių – ne visada paprasta
Dažna šiuolaikinė suaugusi moteris patvirtins, kad rasti tų šaunių draugių, su kuriomis galima smagiai leisti laiką, nėra taip paprasta. Suaugus, geriausios vaikystės draugės dažnai nutolsta, išvyksta arba tiesiog pačios suauga ir pasineria į savo šeimos reikalus, pareigas, mokslus ar darbus. Naujai susibendrauti tampa sudėtinga. Juk neprieisi, kaip vaikystėje, ir nepasakysi: labas, gal nori draugauti?
Moteriškos bendruomenės atsigauna
Ne viena psichologė jums patvirtins tai, jog moteris iš tikrųjų pailsėti gali tik išėjusi iš namų. Ypač – jei tuose namuose ji gyvena ne viena, o turi vyrą ir vaikus, kuriais reikia rūpintis. Juk dažniausiai moterys po darbo vis dar skuba namo ne ilsėtis o įvairių buitinių pareigų atlikinėti. Tai koks gi čia poilsis tuose namuose?
Pastaruoju metu galima pastebėti, jog tai ten, tai šen vis organizuojami moterų ratai, vakaronės, pirtys. Moteriškos bendruomenės po truputį atsigauna. Dalyvavimas bendruomenės veikloje gali tapti tikru išsigelbėjimu namuose užsisėdėjusiai ir draugių neturinčiai moteriai. Žinoma, visų pirma, verta pasidomėti, kas tai per bendruomenė, kokias veiklas savo narėms siūlo ir ko prašo mainais. Jeigu visi pasiūlymai ir sąlygos jums atrodo priimtini ir tinkami, puiku – jūs radote idealią galimybę kartas nuo karto pabėgti nuo savo kasdienės monotonijos ir iš naujo suaktyvinti savo organizme to nuostabiojo oksitocino gamybą. Taip pat ir susirasti naujų draugių bei pažįstamų.
