Tokiu atveju jie į tarpusavio santykius žiūri kritiškai ir iškilus sunkumams sako: „Aš žinojau, kad jis neištesės savo pažado“ arba „Aš žinojau, kad ji man visiškai netinka“ .Tokie nuogąstavimai dažnai virsta išsipildančiomis pranašystėmis. Jeigu jūs manote, kad nepavyks išsaugoti ką tik užsimezgusius santykius, tai leiskite paklausti, ar tikrai stengiatės, kad tai pavyktų? Štai keletas Fritzo Perls, geštalto terapijos įkūrėjo, minčių šia tema.
Psichologas ir seksoterapeutas F. Perls teigia, kad daugelis santykių nutrūksta praėjus vos keletui mėnesių nuo jų pradžios. Mylimieji išsiskiria dėl daugelio priežasčių, tačiau viena iš dažniausiai pasitaikančių yra ta, kad partneriu nusiviliama tuomet, kai imama pastebėti tokius neigiamus jo bruožus, kuriuos turėjo ankstesnysis partneris, tėvai ar netgi jūs patys. Kai realaus gyvenimo santykiai neatitinka įsivaizduojamų minčių apie tai, kokie santykiai „turėtų“ būti, jūs klaidingai manote, kad „meilė išblėso“. Poros išsiskiria, kiekvienas nueina savais keliais ir… vėl užmezga nestabilius santykius.
Kita kliūtis, su kuria susiduriame bendraudami su priešinga lytimi, yra tikėjimas, kad jie sužlugs arba kad „viskas per daug gerai, kad būtų tiesa“. Ir vėlgi kalti čia išankstiniai scenarijai, pagal kuriuos esate įsitikinę, kad galiausiai vis viena būsite palikti ar išduoti. Būtent ši baimė verčia jus „numatyti“ santykių rezultatus arba pabaigą dar prieš jiems įsibėgėjant.
Vaida (26 metai) su savo partneriu išsiskyrė po penkerių metų artimos draugystės. Moteris iš pradžių manė, kad taip atsitiko tik dėl to, kad abu buvo „labai jauni ir kvaili“, kad paprasčiausiai nemokėjo išsaugoti to, ką gražaus jiems davė likimas. Galbūt tai ir buvo tiesa, galbūt tikrai abu buvo pernelyg vėjavaikiški… Tačiau vėliau Vaidai sunkiai sekėsi užmegzti santykius. Jauna moteris buvo graži, todėl gerbėjų netrūko. Tik santykiai neilgai trukdavo ir klostydavosi pagal įprastą scenarijų: pažintis – du trys mėnesiai bendravimo – atšalimas – išsiskyrimas. Per vienerius metus moteris „sugebėjo“ pakeisti net keturis vyrus. Ji pati liūdnai save vadina „rekordininke“.
Vaida sako, kad vos tik pajunta, jog dabartinis partneris elgiasi taip, kaip kažkuris iš buvusiųjų, tuoj pat padaro „atradimą“: „Taip ir turėjo būti, viskas, mes vienas kitam netinkam“. Po to pati save ima graužti, kad per anksti atsikraustė į vyriškio butą, kad dabar šis ją išvarys, kaip kad išvarė ankstesnysis. Arba štai vyriškis ėmė Vaidai rodyti mažiau dėmesio negu anksčiau, ir tai sukelia kuo tikriausią jos pyktį: „Taip ir žinojau“.
Dėl tokio išankstinio nusiteikimo santykiai gali pasibaigti bet kuriuo momentu – pradedant pirmaisiais pasimatymais ir baigiant momentu, kai pasiekiate stiprios meilės fazę. Jeigu norite, kad jūsų santykiai tęstųsi, turite į juos žvelgti kaip į labai svarbų dalyką ir puoselėti, tausoti bendravimą su mylimu žmogumi, nesprukti vos tik iškilus pirmiesiems sunkumams, mokėti išgyventi ir sunkias akimirkas. Pati žavingiausia santykių fazė prasideda tuomet, kai jūs pasiekiate tikrą meilę, tačiau niekuomet jos taip ir nepasieksite, jeigu ir toliau nutraukinėsite santykius vos tik jiems užsimezgus.
Dažnai koją pakiša ir pernelyg didelis santykių analizavimas, aiškinimaisi, kalbos „apie mus abu“. Jeigu jau norite „kalbėtis apie santykius“, tai reiškia, kad manote, jog yra problemų, jog reikia užbėgti įvykiams už akių ir nuspėti rezultatą, o ne jį išgyventi ir patirti.
„Tiesą sakant, daugelį santykių, kurie galėtų būti tvirti ir žavingi, žmonės nužudo įsikalbėdami jų pabaigą. Reikia mažiau kalbėti ir daugiau džiaugtis vienas kitu, – pataria F. Perls. – Santykius judėti pirmyn priverčia veiksmai, o ne pokalbiai apie veiksmus. Yra efektyvių būdų išspręsti nesutarimus, atrasti faktus ir sužinoti, ko jums reikia ar ką jūs norite žinoti, tačiau tam reikia išsiugdyti ypatingus įgūdžius, o ne tik sumesti visą kaltę savo partneriui ir jo charakteriui ir nusikratyti rūpesčius nuo savo pečių.“
Ironiška tai, kad žmonės paprastai susitaiko su savo bičiulių, draugų trūkumais, gali priimti juos tokius, kokie jie yra, tačiau nenori suprasti savo partnerio silpnybių.
„Jeigu mes rinktumėmės draugus pagal tuos pačius griežtus reikalavimus, kaip renkamės gyvenimo partnerį, vargu ar turėtume bent vieną draugą. Pažiūrėkite į savo partnerį ar sutuoktinį tomis pačiomis akimis kaip ir į savo artimus draugus – su supratimu, užuojauta, dėkingumu už tai, ką jie suteikia draugystei ir pateisindami tuos jo bruožus, kurie jums nelabai patinka“, – sakė psichologas.
Daugelis žmonių išsiskiria, nes mano, kad jų partneris turėtų turėti tik teigiamus charakterio bruožus ir jie nenori priimti neigiamų. Tačiau juk išsirenkate tą, kuris jums duoda daugiausiai, t. y. meilę.
Meilė – tai ne tik pasivaikščiojimai mėnesienoje, tai ir sunkus išbandymas, metantis iššūkį. Jūsų sunkiausiu išbandymu taps tas, kuris paspaus pačius švelniausius emocinius mygtukus ir privers jus išplėsti savo komforto zoną bei augti.
Būtent taip viskas ir turi būti. Įsimylime juk ne idealą, o realų žmogų su visais jo privalumais ir trūkumais. Jūs juk galite išmokti pažinti vienas kitą, suprasti vienas kito mintis, jausmus ir mėgautis puikiais santykiais. Partneriai gali išmokti kartu linksmintis, užmegzti vidinį ryšį, atsijungti ir vėl susijungti neįskaudinant vienam kito. Jūs turite mokėti išeiti už savo komforto zonos ribų, ieškoti kompromisų, išmokti toleruoti partnerio trūkumus ir priimti jį tokį, koks jis yra.
