Prieš 30–40 metų balti, kartais rožiniai flioksai buvo gražaus gėlyno, sodo etalonas, mūsiškis nebuvo išimtis. Gal todėl, kad jame augo vien flioksai ir didžiąją metų dalį sodas buvo žalias, man jis nedarė ypatingo įspūdžio, kur kas labiau patiko tamsiai mėlyni hiacintai ant virtuvės palangės ir saulėje spindintys geltoni krokai.

Kai man sukako dešimt metų, persikėlėme gyventi kitur. Į naują sodą pasiėmėme augalų, kuriuos buvo įmanoma persodinti. Ir vėl pasodinome baltus flioksus, kur jie auga daugiau nei 30 metų, skleisdami svaigų kvapą pirmomis rugpjūčio dienomis.