Priminę Sausio 13-osios įvykius, svečiai plačiau papasakojo apie ekspediciją „Karlagas 2015“. Kelionės metu ekspedicijos dalyviai aplankė Spaską, ypatingąjį lagerį, kuriame po Antrojo pasaulinio karo didžioji dauguma kalinių buvo neįgalieji ar nepagydomi ligoniai. Ir nors visi jau buvo pasmerkti, bet vis tiek net ir sunkiausi ligoniai buvo varomi dirbti: berankiai iš akmenų karjerų nešiojo akmenis statyboms ant kaklo pakabintuose maišuose, aklieji dirbo pririšti prie reginčiųjų. Šiame lageryje daugiausia kalėjo žmonės iš Vakarų Ukrainos ir Baltijos šalių, lietuvių šiame lageryje buvo net 20 proc.
Svečiai mokiniams papasakojo apie vergiškas darbo ir gyvenimo lageryje sąlygas, atšiaurų klimatą (vasarą karštis siekia 40 laipsnių karščio, o žiemą temperatūra nukrinta iki 40 laipsnių šalčio), parodė vaizdus iš Dolinkoje esančių lageryje kalintų moterų vaikučių kapinių, vadinamų „Mamočkino“, iš muziejaus, veikiančio moterų lagerio „Alžir“ vietoje, prie kurio stovi ir lietuvių moterims skirtas atminimo memorialas.
Renginio metu svečiai mokiniams parodė ir dabartinio Kazachstano vaizdų, galėjome pasigrožėti įspūdingais kanjonais, tačiau tikrai neatrodė patrauklūs milžiniški blizgūs, aukso spalvomis dažomi naujosios Kazachstano sostinės Astanos pastatai, „žaliuojanti“ dirbtinė žolė ir gėlės.
Atsisveikindami svečiai dar sykį priminė, kad turime branginti laisvę ir bent retsykiais sau pasakyti: „Aš prisimenu, kodėl esu laisvas“.