Kalbant apie II pasaulinį karą derėtų paminėti, kad tai vienas baisiausių įvykių, nutikusių žmonijos istorijoje. Šio karo metu žuvo daugiau nei 70 milijonų žmonių, kurių dauguma – civiliai.
Prasidėjus antrajam karo etapui, kuomet Vokietija užpuolė SSRS (1941 m.), kai kurių žmonių gyvenimas Europoje hitlerinės Vokietijos (šalies, kuri po karo įvardyta kaip karo sukelėja) gniaužtuose tapo tragedija. Tuo metu turbūt sunkiausias gyvenimo etapas laukė žydų tautos.
Tuometinis Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net „žemesniajai“ rasei, jis žydų nelaikė žmonėmis. Fiureris skelbėsi esąs pasaulio gelbėtojas nuo „žydų pavojaus“, o tą „gelbėjimą“ A. Hitleris suprato kaip visų žydų sunaikinimą. Antrasis pasaulinis karas šiam žmogui sudarė galimybes vykdyti pasibaisėtinus savo planus.
Kaimyninę Lenkiją okupavę vokiečiai atėmė iš žydų nuosavybę ir suvarė juos į uždarus miestų rajonus (getus). Ten žydai neturėjo paprasčiausių žmoniško gyvenimo sąlygų, kentė šaltį ir alkį. Gyvendami tokiomis sąkygomis jie masiškai mirdavo nuo bado ir ligų. Getai buvo kuriami ne tam, kad žydai gyventų atskirai nuo kitų tautybių žmonių, o tam, kad būtų geriau pasiruošta juos sunaikinti.
Ne išimtis II pasaulinio karo metu buvo ir Lietuva - čia taip pat vykdytas holokaustas. Daugiausia žmonių nužudyta Paneriuose prie Vilniaus ir Kauno fortuose. Tik menka žydų dalis išgyveno per visą trejus metus trukusią nacių okupaciją. Nors už žydų slėpimą vokiečiai šaudė ištisas šeimas, keli tūkstančiai lietuvių, rizikuodami gyvybėmis, padėjo persekiojamiems žmonėms. Nemažą išlikusių Lietuvos žydų dalį sudaro 1941 m. birželio tremtiniai. Tai, kas iš pradžių kartu su lietuviais tremiamiems į Sibirą žydams atrodė baisi nelaimė, didžiajai tremtinių daliai išgelbėjo gyvybę.
Ne paslaptis ir tai, kad 1941 m. Kauno tvirtovės VII fortas Kaune atliko pirmosios koncentracijos stovyklos funkciją – čia buvo kalinami bei masiškai žudomi žydų tautybės kauniečiai. Tik praėjusiais metais po ilgo darbo visuomenei pristatyta tema apie žydų žudynes, vykusias šiame forte. IX forto muziejaus istorikai M. Kosas ir V. Petrikėnas parašė knygą, kurioje gausu naujų faktų ir prisiminimų, liudijančių šių įvykių baisumą. Pasak knygos autorių, mes, dabartinės Lietuvos piliečiai, negalime likti abejingi savosios šalies istorijai, nes tik suprasdami, ką išgyveno mūsų tauta, galėsime suprasti ją pačią, todėl šios knygos tikslas - supažindinti visuomenę su VII forte vykusiais įvykiais neslepiant jokių faktų.
Visus žmones, neabejingus istorijai, kviečiame paminėti II pasaulinio karo aukų atminimo dieną ir atvykti į knygos bei filmo „VII fortas: lietuviška tragedija“ pristatymą, gegužės 8 d. 17 val. vyksiantį Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (renginys nemokamas).
„Jei istorija būtų dėstoma kaip pasaka, ji niekada nebūtų užmiršta“ - teigė anglų rašytojas Radjardas Kiplingas. Mes manome, kad istorija neturi būti pamiršta, kad ir kokia skaudi ji būtų.
Nuotraukose - knygos „VII fortas: lietuviška tragedija“ viršelis ir Holokausto aukų atminimui skirtas paminklas VII forte.
Ruošiatės į šį renginį? Norite pasidalinti įspūdžiais su kitais skaitytojais? Norite pasidalinti nuotraukomis ar vaizdo įrašais? Siųskite įspūdžius el.pašto adresu pilieciai@delfi.lt arba kelkite į mūsų sistemą čia. Vaizdo įrašus kelkite čia, o nuotraukas siųskite el.pašto adresu renginiai@delfi.lt (siunčiamo laiško pavadinime (subject) nurodykite renginio vietą ir nuotraukos autorystę). Visas Piliečių nuotraukas iš renginių galite pamatyti čia.