aA
Aš čia papasakosiu savo draugo istoriją. Pavadinkime jį Rolandu. 2006 – taisiais metais Rolandas su trimis dvylikamečiais sūnumis ir savo partneriu emigravo iš Lietuvos į Prancūzijos pietus, sukūrė ten sėkmingą vaistažolių verslą ir dabar galvoja apie grįžimą į Tėvynę. Šią istoriją pateikiu pirmuoju asmeniu – tarsi tai būtų Rolando laiškas.
© DELFI / Domantas Pipas

Pirmoji dalis

Prigimties šauksmas

Eidamas keturioliktuosius savo gyvenimo metus pajutau, kad esu gėjiškų polinkių. Tada dar nelabai susigaudžiau toje seksualinėje orientacijoje ir negalėjau niekieno paklausti: mes gyvenome mažame miestelyje, kur apie gėjus buvo kalbama tik tiek, kad jie yra pedofilai ir prievartauja vaikus. Ir dar kalbėjo, kad berniukai tampa gėjais tada, kai prie jų kabinėjasi, ar juos tvirkina suaugę dėdės.

Bet prie manęs niekas nesikabinėjo ir niekas manęs neprievartavo.
Ai, tiesa! Kabinėjosi istorijos mokytoja. Ji siuntė man visokius seksualinius ženklus, bet jie neveikė, nors mokytoja buvo jauna ir tikrai labai simpatiška.

Negaudamas informacijos ir pagalbos dėl savo lytiškumo toje aplinkoje, kur gyvenau, po pagrindinės mokyklos kurso pareiškiau gimdytojams, kad išvažiuoju mokytis į Vilnių. Tėvas buvo nepatenkintas, nes tikėjosi, kad savo miestelyje baigsiu vidurinius mokslus, o po jų stosiu į Žemės ūkio akademiją ir perimsiu jo kuriamą ūkį. Man gi rūpėjo išsiaiškinti save.

Tiesa, mamos kartą lyg tarp kitko kartą paklausiau:

– Ar gali būti, kad aš gėjus, mama?

– Gėjus?! Bijok Dievo, sūnau! Tai baisus išsigimimas! Neišsigalvok nesąmonių ir gink Dieve – tėvui net neužsimink apie tai!

– Mama, iš kur tu ištraukei?

– Vaikeli! Taigi bažnyčioje nuolat primena: saugokitės gėjų! Jie iškrypę ligoniai ir pedofilai!

– Ir tu tuo tiki?

– Visi tiki, vaikeli! Visi.

Štai kiek man galėjo padėti šeima esminiu mano prigimties klausimu. Tada, prieš ketvirtį amžiaus, supratau tik tiek, kad savo aplinkoje atsakymų nerasiu ir išvažiavau į Vilnių. Dabar suprantu, kad tada mama dėl savo tamsumo buvo baisioje baimėje – homofobijoje – ir kažkuo man padėti tiesiog neturėjo galimybių, nes „klebonėlis taip sakė“.

Tapatybės ieškojimas

Aš atvažiavau į Vilnių. Lietuva ką tik išsprūdo iš sovietų nasrų ir veržėsi į laisvę. Buvo labai entuziastingas laikas.

Susipažinau su LGBT bendruomene. Nors neturėjau jokios seksualinės patirties, bet iš karto prie jų „prilipau“. Sužinojau daug dalykų apie homoseksualumą, lyties tapatumą, keitimą. „Lietuviškos“ informacijos tada apie tai nebuvo. Vien dėl to, kad prieičiau prie originalių šaltinių, įstojau studijuoti anglų kalbą.

Ten susipažinau su jaunu anglų kalbos dėstytoju. Jis taip pat buvo gėjus. Iš jo gavau originalios mokslinės informacijos, kurią galėjau studijuoti.

Kaip tik tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija pagaliau paskelbė, kad homoseksualumas nėra liga, ar sveikatos sutrikimas, nors psichiatrai apie tai šnekėjo jau dvidešimt metų. O jau laisvoje Lietuvoje vis dar galiojo sovietinis BK 122 straipsnis, grasinantis trejų metų bausme kalėjime už tai, kad gimei.

Ir dar, kaip tik tuo metu, mano gyvenime atsitiko daug svarbių dalykų: tapau pilnametis, gimė meilė, patyriau pirmąją seksualinę patirtį.

Jaučiau pareigą apie tai pranešti savo šeimai ir pristatyti savo širdies draugą – tą patį anglų kalbos dėstytoją. Nieko gero nesitikėdami su juo nuvažiavome pas mano tėvus.

Motina, išgirdusi naujienas, susiėmė už galvos:

– O, Dieve švenčiausias!..

Tėvas kurį laiką stovėjo kambario viduryje suakmenėjęs. Mačiau kaip pūtėsi jo šnervės. Staiga jis šoko ant manęs staugdamas:

– Užmušiu išsigimėlį!

Aš jį ramiai, keliais judesiais, pasodinau ant sofos. Jis vėl puolė. Aš vėl jį pasodinau. Jis puolė trečią kartą. Tada aš jį atjungiau vienu technišku smūgiu ir po to jau paguldžiau ant sofos. Ir ko gi jis tikėjosi? Juk pats dar antroje klasėje nuvedė mane į karate treniruotes ir puikiai žinojo, kad turiu žalią diržą. Pabučiavau mamą, abi išsigandusias seseris, palinkėjau sėkmės gyvenime ir išėjau.

Žiaurus paradoksas: pirmas žmogus, kuris mane atstūmė, kad gimiau homoseksualus, buvo mano motina, o pirmas žmogus, už tą patį puolęs mane kumščiais – tėvas.

Vėliau kumščiais mane puolė labai daug kartų, nes ėmiau elgtis labai neatsargiai ir tiesiog įžūliai. Pradėjau pabrėžti savo lytinę orientaciją apsirengimu, makiažu.

Kiekvieną dieną savo adresu išgirsdavau mažiausiai po tuziną „p***rų“ ir „š********ių“. Periodiškai, maždaug vieną kartą per savaitę, mane fiziškai užpuldavo homofobai. Tam buvau pasirengęs: nešiojausi dujų balionėlį, garsinį ginklą, o mano kovos įgūdžiai leido ramiai jaustis mušantis su 4 – 5 vidutinio pajėgumo priešininkais.

Draugai perspėjo, kad nusiraminčiau, nes vieną kartą užmuš. Bet kuo toliau, aš vis labiau smaginausi. Kartais per savaitę net du – tris kartus įsiveldavau į muštynes. Beveik visada išeidavau sveikas arba nedaug apdraskytas. Tiesa, vieną sykį truputį perpjovė plautį, bet ir tai manęs neišgąsdino – toliau vaidinau Robiną Hudą, kol neatsimušiau į šešias beisbolo lazdas. Tada mane būtų tikriausiai užmušę, jeigu triukšmo nesukeltų kažkokie praeiviai. Ligoninėje gulėjau beveik du mėnesius.

Apsiraminau. Daugiau nebežaidžiau su homofobais. Mušiausi dar dažnai. Vienąkart pabudau jau temstant: nuogas ir kruvinas.

Šios istorijos tęsinys bus antroje dalyje

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atviras laiškas: ar tik alkoholis skandina lietuvius? (52)

Norėčiau kreiptis į Lietuvos politikus, žinomus žmones ir Lietuvos tautą . Beje, žinute taip...

Į Lietuvą grįžo gyventi po šešerių metų: didžiausias mitas, kad čia mažos algos palygino išlaidas Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje (188)

Artėjant Brexitui ne vienam Didžiojoje Britanijoje (DB) gyvenančiam lietuviui tikriausiai kyla...

Sostinės svečią prekybos centre sunervino du lietuvių įpročiai (141)

Kadangi esu gimęs Vilniuje, bet tingiausius ir sočiausius gyvenimo metus leidžiu provincijoje,...

Išvažiavo gyventi į užsienį ir pamatė Lietuvą kitomis akimis (120)

Jau porą metų gyvenu ne Lietuvoje, bet nuolat grįžtu, domiuosi, kas vyksta šalyje, domiuosi...

Meilė iš pirmo žvilgsnio: atsiliepk, gražuole, raudona suknele (108)

Idėja apie romantiškai susiklostančią meilę iš pirmo žvilgsnio bent kartą gyvenime, matyt, yra...

Top naujienos

Kalvariją drebina dėl alkoholio į komą panirusios nepilnametės skandalas: šešėlis krenta ant kandidatės į merus (125)

Sausio 13-osios naktį, apie 1 val. 15 min., į Marijampolės ligoninę iš Kalvarijos buvo pristatyta...

Kremliaus ruporams šūkaujant dėl Skvernelio, šis įspėja nekurti iliuzijų dėl santykių su Rusija (863)

Premjero sprendimą pavasarį kandidatuoti į Lietuvos prezidento postą pasveikino ne visi. Tarp...

„Socdarbiečių“ kandidatas į Jurbarko tarybą: lietuvius trėmė ne Stalinas, o lietuviai (443)

Lietuvoje kasmet minima Gedulo ir vilties diena , prisimenant masinius buvusių Sovietų Sąjungos...

Klausimų sukėlė ne tik Gudelis: laimėtuose pirkimuose ekspertu buvo ir Skvernelio atstovas spaudai papildyta Beržinsko komentaru (20)

Dviejuose Dariaus Gudelio bendrovės laimėtuose viešuosiuose konkursuose Nacionalinėje mokėjimo...

Penkiametės mergaitės pabėgo iš darželio į 45°C šaltį – išgyveno tik per stebuklą (7)

Mergaitės norėjo nustebinti savo tėvus ir pačios pareiti namo, tačiau patyrė nušalimus ir...

Šalia Vilniaus kils nauja vokiečių gamykla: įdarbins 440 darbuotojų (131)

Vokietijos bendrovė „ Homanit “ – vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio medžio plaušų...

Arūnas Milašius. Po „Brexit“ turim fantastišką progą, bet ją nubrauksim plačiu bajorišku mostu (73)

Lietuva palaiminga šalis. Mes tikimi ne skaičiais ir prognozėmis, bet svajonėmis bei pažadais...

Citrusiniai vaisiai – sveika, tačiau piktnaudžiauti jais nederėtų

Šaltuoju metų laiku pajusti vasarišką gaivą – ne taip ir sunku. Tereikia suvalgyti vieną kitą...

Keleiviai pernai į lėktuvus Lietuvoje mėgino įsinešti šovinių, ginklų, narkotikų (1)

Lietuvos oro uostai sudarė labiausiai nustebinusių orlaiviais 2018 m. bandytų skraidinti objektų...

Jazzu planuoja užkariauti pasaulį – pristato dykumoje filmuotą ir 100 tūkst. eurų kainavusį klipą (453)

Sausio 23 diena, gali būti, pateks į Justės Arlauskaitės-Jazzu svarbiausių datų sąrašą....