Prieš metus spaudoje mirgėjo viena žinia. Rusijos pop žvaigždei Kirkorovui gimė vaikas. Surogatinė motina išnešiojo Kirkorovui vaiką ir pagimdė. Pirma mintis - kas čia per absurdas. Bet pagalvojus supratau, kad tai labai patogu. Tu su moterim sukursi šeimą, susilauksit vaikų, skyrybos, vaikus iš tavęs atima, turtą atima, tu lieki vienas, su sudaužytu likimu. O čia nieko tokio nebėra. Šitas vaikas yra tik Kirkorovo ir niekada niekas jo neatims iš jo. Jokia moteris niekada negalės tokio scenarijaus prasukti su pop žvaigžde.
Visa tai, aišku, neįprasta, bet mes matome, kaip moterys nuolat darosi dirbtinius apvaisinimus, homoseksualios šeimos nori įsivaikinti ir susilaukti vaikų. Tai kodėl normalūs heteroseksualūs vyrai negali surasti savo būdo, kaip tapti nepriklausomais nuo šiuolaikinių moterų. Nes jos savo nepriklausomybe nuo vyrų jau seniai pasirūpino.
Didžioji dalis vyrų svajoja turėti vaikų. Ir kai tų vaikų susilaukiam, esame paskui jais šantažuojami. Šantažuojami skyrybomis ir pan. Bet kaip būtų patogu, jei tu turėtum savo asmeninius vaikus ir jų nereikėtų dalintis su jokia moterimi. Ir kaip tada apsiverstų visa šita visuomenė, kurią mes pažįstame dabar. Mums, vyrams, nebereikėtų rūpintis moterimis ir jų saugumu. Nes dabar jas saugojom todėl, kad jos gimdė ir augino mūsų palikuonis. O dabar sumokėtum vieną kartą surogatinei motinai ir tu laisvas. Turi palikuonis, esi laisvas ir nepriklausomas. Su moterimis palaikai santykius tik tiek, kiek tau reikia ir gali ilgalaikių santykių iš viso nesiplanuoti. Poreikio ilgalaikiams santykiams kaip ir nebeliktų.
Dabar turime taikstytis su jų taisyklėm, jų nestabiliom emocijom, nepagarba vyrams ir pan. O dabar to visai nebeliktų. O auginti vaikus, šiais laikais yra labai nesunku. Darželiai, auklės ir pan. Jau seniai mes esame perėmę dalį moterų naštos auginant vaikus. Tad mes labai lengvai šeimose išsiverstumėm ir be jų. Tai būtų labai patogus variantas vyrams. Ir jei toliau visuomenė eis tuo pačiu keliu kaip dabar, tai manau, jog toks dalykas taps su laiku masiškai paplitęs ir plačiai taikomas.
Kiekvienas veiksmas sukuria atoveiksmį. Po antro pasaulinio karo, moterys spaudė ir stūmė lauk iš visuomeninio gyvenimo vyriškumą. Todėl nori nenori vyriškumas turės daryti kontrataką. Klausimas tik, koks jis bus. Galbūt tai vyks kaip Kirkorovo atveju. Tokiu atveju visuomenė taps individualistinė. Socialinė apsauga ir gerovė iš moterų rankų bus perimta ir padalinta abiems lytims po lygiai. Skirtumai tarp lyčių mažės ir viena lytis vis mažiau trauks kitą lytį. Mus jungs tik trumpalaikiai santykiai be jokių įsipareigojimų ir tik retais atvejais bus bandoma kurti bendras tradicines šeimas.
Jaunimo statistika rodo, kad vis mažiau jaunų žmonių benori turėti pastovų partnerį ir kurti šeimą. Ir šita tendencija tik stiprėja. Gyventi šiuolaikinei moteriai ir šiuolaikiniam vyrui po vienu stogu darysis vis sunkiau. Bandau įsivaizduoti šeimą: feministė ir metroseksualas po vienu stogu. Net juokas ima. Bet einama prie to. Mes tapsime vienišų individų visuomene, kuri gimdys labai mažai vaikų. Vaikai taps didžiausia vertybe. Ir žmonių skaičius tokiose visuomenėse mažės. Šitą nišą užpildys emigrantai su savo gausiomis dar tradicinėmis šeimomis.
Bet į jas dar nėra prasiskverbusios vakarų pasaulį žlugdančios moteriškos vertybės. Visas musulmoniškas pasaulis dar gyvena nepaveiktas tų vertybių ir konfliktai su vakarų pasauliu vis didėja. Galiausiai šitie du skirtingi pasauliai susidurs. Vertybės susimaišys ir vėl po truputį bus grįžtama prie balanso. Nes dabartinis kelias, kuriuo mes einame, veda prie mūsų, žmonių, rūšies susinaikinimo.
Aš vis dar iš biologijos laikų prisimenu pavyzdį. Daug maisto mažai triušių, tada triušiai pradeda daugintis ir jų tampa daug. Tada sumažėja maisto ir triušiai išmiršta. Tada vėl atsiranda maisto. Kol pasiekiamas balansas tarp maisto ir triušių skaičiaus. Dabar mes gyvename tokioje stadijoje, kai daug triušių ir mažai resursų bėra. Todėl triušiai turės pradėti naikintis. Pats taikiausias ir paprasčiausias būdas - tai individualistinė visuomenė. Kur vyrai ir moterys vieni kitų nebetraukia ir vaikų skaičius pradeda radikaliai mažėti. Visuomenė sensta ir po kurio laiko gyventojų skaičius sumažėja.
Iš kitos pusės galimas ir ne toks taikus variantas. Vyrų noras konkuruoti ir agresija visą laiką buvo civilizacijos ir visuomenės varikliukas. Dabar tai yra užspausta. O čia ne paslaptis, kad užspausta ir užgniaužta agresija, po kurio laiko gali pliuptelti nenuspėjamo masto agresijos proveržiu. Mes matome kas vyksta Egipte. Moterys prievartaujamos ir pan.
Tiesiog ten pradėjo veržtis užgniaužta vyrišką agresija. O mūsų vakarų visuomenė pavirto panaši į kastruotą katiną. Aptingusi, pasyvi ir nebepajėgi gintis. Nes joje nebeliko vyriškos agresijos. Jei vakarų pasaulis norės atsilaikyti, jam teks vėl įsileisti vyrišką agresiją ir vyriškumą į savo vertybes. Priešingu atveju, kas laukia mūsų visuomenės - sunku spėlioti. Karai, perversmai ir revoliucijos. Kol vyriškumas vėl grįš į visuomenę aukštai iškėlęs galvą kaip pilnateisis narys.
Mūsų vakarų civilizacijas pralaimi konkurencinę kovą visais frontais. Jei dar prieš 100 metų Europa kontroliavo visą pasaulį, tai dabar tapo trečiu pagal svarbumą regionu. Visa Europa prasiskolinusi ir nebeturi jėgų nei gintis, nei išlaikyti savęs. Bet tai savaime suprantama. Juk būti vyrais ir vyriškais dabar gėdinga. Todėl vis labiau vyrai moteriškėja.
Kam dirbti ir konkuruoti, jei gali būti geras, romus ir laukti socialinės paramos. Kam kovoti, jei gali būti išlaikytinis. Ir automatiškai vyrai pradėjo prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Adaptuokis arba išmirk. Tie tikri vyrai, kurių neberandate, mielos merginos, ir baigia išmirti Jūsų sukurtoje priešiškoje terpėje. Lieka tie, kurie geriausiai adaptuojasi ir perima moteriškas vertybes.
Tačiau matosi ir kita tendencija. Mūsų jaunimas. Norint pamatyti ateitį, visada reikia žiūrėti į jaunimą ir suvoksi, kam jis ruošiasi. Didžioji dalis vis bando juos priversti gyventi pagal senus kanonus ir elgtis, kaip jiems įprasta, bet tai klaidinga ir geriau tiesiog stebėti jaunimą ir ruoštis jų atėjimui. Taigi, ką aš matau šiuolaikiniame jaunime. Ogi didžiulę agresiją. Ji jų gyvenime yra visur. Mokykloje, žaidimuose, kultūroje ir tarpusavio bendravime. Labai didžiulio masto agresija. Ir ji auga ir didėja juose.
Šita atėjusi karta atsineš mums nesuprantamą agresiją. Mes, kastruoti katinai, ramiai gulėsime ant palangės ir netikėtai susidursime su agresija. Visas mums pažįstamas supantis pasaulis, smarkiai ir radikaliai pasikeis. Bet kaltas dėl to bus ne jaunimas, o mūsų pačių kvailumas. Kiekvienas veiksmas sukuria atoveiksmį. Ir dabartinės mūsų propaguojamos vertybės sukurs kontravertybes. Kuo mes labiau neigiame dabar vyriškąjį pradą, tuo jo sugrįžimas bus stipresnis ir agresyvesnis. Nes tokia visuomenė, kokia yra dabar, ji nebepajėgi konkuruoti ir išgyventi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!