Ypač keistai, ar net juokingai, atrodo klubų vadovų įsitraukimas į bereikšmę žodžių dvikovą, kokią galėjome stebėti dar šių metų viduryje, Lietuvos krepšinio lygos finalų metu. Gaila, kad kai kurie krepšinio sirgaliai noriai seka tokiu žalingu Lietuvos krepšiniui pavyzdžiu ir pradeda tarpusavio rietenas.
O būtų visai neprošal akimirkai sustoti ir pamąstyti, ar mums tikrai viso to reikia. Ar mes norime būti panašūs į graikų ar serbų sirgalius, kurių arenose neretai galima pamatyti masines muštynes? Galėtume pagaliau atsikvošėti nuo dirbtinai sukurto priešiškumo tarp dviejų pagrindinių Lietuvos krepšinio klubų ir suvokti, kad tokia krepšinio kultūra mums visai nebūdinga. Mes esame lietuviai ir turime savą krepšinio kultūrą, kuri susiformavo dar okupacijos metais.
Manau, visi vyresniosios kartos atstovai dar pamena legendinius „Žalgirio“ ir „CSKA“ susirėmimus. Būtent tose rungtynese lietuviai galėjo skanduoti Lietuvos vardą ir iš visos širdies palaikyti savo tautiečius. Tai buvo daugiau nei krepšinio rungtynės. Tai buvo visą Lietuvą vienijančios aistros išraiška, kurią šiomis dienomis sėkmingai gesina iš svetimų kraštų atėjusios pažiūros, kurias perima tiek klubų vadovai, tiek ir sirgaliai.
Tikiuosi, kad šios tendencijos kuo greičiau praeis ir krepšinio gerbėjai prisimins, jog mūsų maža tauta yra stipriausia vienybėje, ką mes ne kartą esame įrodę ir kas galioja ne tik sporto srityje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!