Po XIX a. sukilimų ar kitokių pasipriešinimų Lietuvoje caro valdžia ėmėsi naujų ir vis radikalesnių priemonių lietuvių tautai surusinti. Konfiskuotas sukilėlių žemes perleido rusams-kolonistams, siuntė į Lietuvą teismo ir administracijos darbuotojus rusus, o apie lietuvių tarnavimą valstybės tarnyboje negalėjo būti jokios kalbos.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Sukilimų nuslopinimai eilinį kartą pabaigė bendros Lenkijos ir Lietuvos bajorijos pastangas atkurti Lenkijos valstybę, kuriai priklausytų ir Lietuva. Caras stengėsi sudaryti patikimų gyventojų sluoksnį. Drauge su tuo, visaip propagavo pravoslavų religiją ir dvasininkiją, apsunkindamas katalikų bažnyčios veiklą. Ir svarbiausia – 1864 m. birželio 5 d. uždraudė spausdinti lietuviškas knygas lotynų rašmenimis, ėmė reikalauti, kad lietuviai savo raštijoje naudotų rusiškas raides. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, pramintas „koriku“, žengė dar toliau – 1864 m. gruodžio 5 d. bendrai uždraudė bet kokiais rašmenimis spausdinti ir platinti lietuviškas knygas, uždarė lietuviškas mokyklas. Visa tai lėmė tautinio judėjimo atsiradimą visai naują savo turiniu.

Į Lietuvą spauda ir knygos patekdavo iš užsienio – daugiausia iš Prūsijos ir JAV. Vaikai lietuvių kalbos buvo mokomi slapta daraktorių (mokytojų) arba „švedų“ (gimnazistų). Šiaulių gimnazijos direktoriaus 1883 m. raporte nurodyta, kad tokių „švedų“ gimnazijoje yra per du šimtus! Tai tautinį judėjimą vertė tautos pasipriešinimu.

Vilniaus inteligentus pasiekė žinia, kad kovoje už lietuvybę veikia slapta „Dvylikos Vilniaus apaštalų“ draugija. Iš tikrųjų, 1895 metais pas gydytoją Andrių Domaševičių bute susirinkę dvylika vyrų sutarė, kad laikas pradėti kovą už lietuvių kalbą bažnyčioje ir lietuviškos spaudos atgavimą. Kas gi tie „apaštalai“? Vienas iš tų pionierių buvo pats Domaševičius. Kiti – trys broliai Vileišiai, Valentinas Urbonavičius, Povilas Matulionis, kunigas Juozas Ambraziejus, Donatas Malinauskas, Elijas Nonevičius, Josmantas, Jonas Bortkevičius ir Supšinskis. Netrukus, „apaštalai“ 1895 metų pavasarį pradėjo kovą, kad nors vienoje Vilniaus bažnyčioje būtų laikomos pamaldos lietuviškai.

Vilniaus vyskupystės valdytojas Liudvikas Zdanavičius (Zdanowicz), pas jį atėjusius delegatus iškoneveikė, kaip norinčius atgaivinti „barbarišką ir pagonišką kalbą“, pasiuntė juos pas gubernatorių Frezę ir generalgubernatorių Orževskį. Šiedu juos pasiuntė atgalios pas vyskupą, o jis kategoriškai atsisakė į bažnyčią įsileisti lietuvių kalbą. „Apaštalai“ nenurimo. Pasipiktinęs A. Domaševičius 1898 m. išspausdino atvirą laišką lenkų dvasininkams, Peterburgo leidinyje „Kraj“ (Nr. 5), motyvuotai atsikirsdamas į jų ta tema publikacijai, tame pačiame leidinyje. Susirinkę į pamaldas šv. Mikalojaus bažnyčioje, protestuojantys „apaštalai“ jose giedojo lietuviškai.

Ir 1901 metais pasiekė pergalę! Pamaldos šv. Mikalojaus bažnyčioje tapo lietuviškomis, o vyskupas Stefanas Zvierovičius (Zwierowicz) už lojalumą lenkų ir lietuvių tikintiesiems 1902 metais rusų buvo ištemtas į Samdomyrą.

Prie „apaštalų“ prisijungė ir daugiau lietuvybės puoselėtojų. Istorikai mano, kad jų skaičius galėjo būti 15. Tiksliai žinoma, kad J. Bortkevičiui pasiligojus, vietoje jo atėjo žmona – pirmoji ir vienintelė moteris – Felicija Bortkevičienė. Tikėtina, kad vėliau prie jų pritapo bankininkas Česlovas Liandsbergis (Gabrieliaus brolio Kazimiero sūnus). Su žmona Viktorija buvę žymūs Vilniaus visuomenininkai, 1922 metais lenkų valdžios ištremti į nepriklausomą Lietuvą. 1946 metais suimti ir tolimesnis jų likimas nežinomas.

Apie 1904 metų gegužės 7 dieną per pamaldas šv. Mikalojaus bažnyčioje išgirstą paskelbtą žinią apie lietuviškos spaudos grąžinimą, Gabrielius Landsbergis (eruditas, publicistas ir teatro meno puoselėtojas) atsiminimuose rašė: „Išklausę iš Šv. Mikalojaus bažnyčios sakyklos viešąjį pranešimą, kad spauda mums leista, tuoj čia-pat susidarė būrelis, kad išreikšti dėkingumą kun. Sviatopolk-Mirskiui už jo palankumą ir triusus spaudos atgavimo dalyke. Tariant lietuviai norėjo pasielgti europietiškai ir atlikti mandagumo priedermę. Tam tikslui klebonijoje susirinko Povylas Matulionis, Urbanavičius, D-ras Antanas Vileišis su žmona ir kiti, ir ėmėm redaguoti padėkavonės raštą. Tuo tarpu įbėgo klebonijon p. N. ir paskelbė protestą, kam mes lietuvių vardu žadame dėkoti už tai, ką mes patys, be vyriausybės malonės iškovojome.“

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ištekėjusi moteris su meilužiu sudarė žodinę sutartį: nesididžiuoju savo sprendimu (41)

Noriu ir aš papasakoti savo istoriją. Esu 47-erių moteris, susituokusi gyvenu 27 - erius metus.

Vaizdas Kėdainių poliklinikoje sukrėtė: kol visuomenė tylės, tol niekas nesikeis (25)

„Tokia situacija man primena 1980 m.“, – DELFI redakcijai piktinosi moteris, kurią šokiravo...

Prajuokino Turgelių gyventojos reakcija į Vėlyvio provokaciją: kas darosi Lietuvoje? (181)

Atsitiktinai sužinojau apie Emilio Vėlyvio darytą šou bažnyčioje. Užmečiau akį. Nieko...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (24)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Eksperimentas „Laikinoji emigracija“ arba pusamžio perspektyvos Vokietijoje (31)

Išbandyti save laisvoje darbo rinkoje užsienyje knietėjo man jau seniai. Šioje vietoje, manau,...

Top naujienos

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (434)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (132)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

Orai: trečiadienį – šalčiausia šio mėnesio naktis

Artimiausiomis dienomis orai bus labai permainingi, antradienio dieną dangus virš Lietuvos bus...

Lietuvių atostogas Lenkijoje apkartino grėsmę sveikatai keliantis jūros vanduo (29)

Praeitame pasakojime apie Lenkijos pajūrį išsiaiškinome, kad sąvoka “pasijausti ponais” gal...

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (68)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

„Crystal Palace“ didvyriškų pastangų nepakako: „Liverpool“ džiaugiasi antrąja pergale

Anglijos „Premier“ lygos antrasis turas užbaigtas „ Crystal Palace “ ir „Liverpool“...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (140)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Tikriems lietuviškiems lašiniams iškilo rimtas pavojus (97)

Naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) planas grasina tautinio paveldo mėsos produktų gamybai...

Nufilmavo jautrią akimirką: negyvos kengūros sterblėje rado besispardantį kengūriuką (3)

Pietų Australijoje nufilmuotas vaizdo įrašas, suvirpinęs šimtus tūkstančių feisbuko...

Ištekėjusi moteris su meilužiu sudarė žodinę sutartį: nesididžiuoju savo sprendimu (41)

Noriu ir aš papasakoti savo istoriją. Esu 47-erių moteris, susituokusi gyvenu 27 - erius metus.