Po XIX a. sukilimų ar kitokių pasipriešinimų Lietuvoje caro valdžia ėmėsi naujų ir vis radikalesnių priemonių lietuvių tautai surusinti. Konfiskuotas sukilėlių žemes perleido rusams-kolonistams, siuntė į Lietuvą teismo ir administracijos darbuotojus rusus, o apie lietuvių tarnavimą valstybės tarnyboje negalėjo būti jokios kalbos.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Sukilimų nuslopinimai eilinį kartą pabaigė bendros Lenkijos ir Lietuvos bajorijos pastangas atkurti Lenkijos valstybę, kuriai priklausytų ir Lietuva. Caras stengėsi sudaryti patikimų gyventojų sluoksnį. Drauge su tuo, visaip propagavo pravoslavų religiją ir dvasininkiją, apsunkindamas katalikų bažnyčios veiklą. Ir svarbiausia – 1864 m. birželio 5 d. uždraudė spausdinti lietuviškas knygas lotynų rašmenimis, ėmė reikalauti, kad lietuviai savo raštijoje naudotų rusiškas raides. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, pramintas „koriku“, žengė dar toliau – 1864 m. gruodžio 5 d. bendrai uždraudė bet kokiais rašmenimis spausdinti ir platinti lietuviškas knygas, uždarė lietuviškas mokyklas. Visa tai lėmė tautinio judėjimo atsiradimą visai naują savo turiniu.

Į Lietuvą spauda ir knygos patekdavo iš užsienio – daugiausia iš Prūsijos ir JAV. Vaikai lietuvių kalbos buvo mokomi slapta daraktorių (mokytojų) arba „švedų“ (gimnazistų). Šiaulių gimnazijos direktoriaus 1883 m. raporte nurodyta, kad tokių „švedų“ gimnazijoje yra per du šimtus! Tai tautinį judėjimą vertė tautos pasipriešinimu.

Vilniaus inteligentus pasiekė žinia, kad kovoje už lietuvybę veikia slapta „Dvylikos Vilniaus apaštalų“ draugija. Iš tikrųjų, 1895 metais pas gydytoją Andrių Domaševičių bute susirinkę dvylika vyrų sutarė, kad laikas pradėti kovą už lietuvių kalbą bažnyčioje ir lietuviškos spaudos atgavimą. Kas gi tie „apaštalai“? Vienas iš tų pionierių buvo pats Domaševičius. Kiti – trys broliai Vileišiai, Valentinas Urbonavičius, Povilas Matulionis, kunigas Juozas Ambraziejus, Donatas Malinauskas, Elijas Nonevičius, Josmantas, Jonas Bortkevičius ir Supšinskis. Netrukus, „apaštalai“ 1895 metų pavasarį pradėjo kovą, kad nors vienoje Vilniaus bažnyčioje būtų laikomos pamaldos lietuviškai.

Vilniaus vyskupystės valdytojas Liudvikas Zdanavičius (Zdanowicz), pas jį atėjusius delegatus iškoneveikė, kaip norinčius atgaivinti „barbarišką ir pagonišką kalbą“, pasiuntė juos pas gubernatorių Frezę ir generalgubernatorių Orževskį. Šiedu juos pasiuntė atgalios pas vyskupą, o jis kategoriškai atsisakė į bažnyčią įsileisti lietuvių kalbą. „Apaštalai“ nenurimo. Pasipiktinęs A. Domaševičius 1898 m. išspausdino atvirą laišką lenkų dvasininkams, Peterburgo leidinyje „Kraj“ (Nr. 5), motyvuotai atsikirsdamas į jų ta tema publikacijai, tame pačiame leidinyje. Susirinkę į pamaldas šv. Mikalojaus bažnyčioje, protestuojantys „apaštalai“ jose giedojo lietuviškai.

Ir 1901 metais pasiekė pergalę! Pamaldos šv. Mikalojaus bažnyčioje tapo lietuviškomis, o vyskupas Stefanas Zvierovičius (Zwierowicz) už lojalumą lenkų ir lietuvių tikintiesiems 1902 metais rusų buvo ištemtas į Samdomyrą.

Prie „apaštalų“ prisijungė ir daugiau lietuvybės puoselėtojų. Istorikai mano, kad jų skaičius galėjo būti 15. Tiksliai žinoma, kad J. Bortkevičiui pasiligojus, vietoje jo atėjo žmona – pirmoji ir vienintelė moteris – Felicija Bortkevičienė. Tikėtina, kad vėliau prie jų pritapo bankininkas Česlovas Liandsbergis (Gabrieliaus brolio Kazimiero sūnus). Su žmona Viktorija buvę žymūs Vilniaus visuomenininkai, 1922 metais lenkų valdžios ištremti į nepriklausomą Lietuvą. 1946 metais suimti ir tolimesnis jų likimas nežinomas.

Apie 1904 metų gegužės 7 dieną per pamaldas šv. Mikalojaus bažnyčioje išgirstą paskelbtą žinią apie lietuviškos spaudos grąžinimą, Gabrielius Landsbergis (eruditas, publicistas ir teatro meno puoselėtojas) atsiminimuose rašė: „Išklausę iš Šv. Mikalojaus bažnyčios sakyklos viešąjį pranešimą, kad spauda mums leista, tuoj čia-pat susidarė būrelis, kad išreikšti dėkingumą kun. Sviatopolk-Mirskiui už jo palankumą ir triusus spaudos atgavimo dalyke. Tariant lietuviai norėjo pasielgti europietiškai ir atlikti mandagumo priedermę. Tam tikslui klebonijoje susirinko Povylas Matulionis, Urbanavičius, D-ras Antanas Vileišis su žmona ir kiti, ir ėmėm redaguoti padėkavonės raštą. Tuo tarpu įbėgo klebonijon p. N. ir paskelbė protestą, kam mes lietuvių vardu žadame dėkoti už tai, ką mes patys, be vyriausybės malonės iškovojome.“

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikui į darželį – nuo rugsėjo mėnesio: nejaugi 100 eurų kompensaciją nutrauks dabar? (10)

Į DELFI redakciją kreipėsi mažamečio mama, kuri tikino, kad jai turi būti nuo gegužės...

Sritis, kurioje estai mus stipriai lenkia – laukti kitų rinkimų būtų per vėlu (10)

Nuolat matome pasiūlymus, kaip dirbti mažiau, bet uždirbti daugiau. Bet kaip uždirbti daugiau,...

Atskleidė, ką gavo emigravusi: nebežinau, ar konkretus atlyginimas priviliotų atgal (125)

Kai jau nebegali tylėt – tavy prabyla grafomanas, Ir liejasi tamsiom raidėm namų kompiuterio...

Komentarai po laidos su lietuviškuoju kenu pribloškė: tokių žmonių reikia daugiau (90)

Vakar žiūrėjau laidą „ Yra kaip yra “. Ten dalyvavo Kenas Katis. Jį visi vadino...

„Klevo lapą“ kelyje šokiruoja vairuotojų elgesys: nenoriu keikti, bet priminti būtina (58)

Mano tikslas nėra piktintis ar iškeikti vairuotojus, tačiau jaučiu pareigą informuoti tuos, kurie...

Top naujienos

Po dramatiško finišo atsikvėpęs Šaras: dabar visa Europa žino, kad „Žalgiris“ – aukščiausias lygis specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (151)

Šarūnas Jasikevičius didžiuojasi tuo, ką Kauno „Žalgiriui“ pavyko nuveikti tiek šį...

Po „Žalgirio“ smūgio – negailestinga kritika CSKA: pasakyti du žodžius? Itoudis vėl pratrūko (9)

„Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Tai – apmaudu ir nemalonu. Bet atsilikti 20 taškų buvo...

Miestiečiai brandžiame amžiuje nėrė į kaimo verslą ir nepasigailėjo (9)

Kada nors nusibelsti iš savosios Dzūkijos į kitame Lietuvos pakraštyje, Molėtų rajono Medeikių...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (599)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (37)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (187)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Gyvai / Didysis Eurolygos finalas: „Real“ – „Fenerbahče“ (44)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykstančiame didžiajame Eurolygos finale...

Gailius: Šimašiaus nuomonė man nesvarbi (15)

Liberalų sąjūdis, Valstybės saugumo departamento pateiktoje informacijoje Seimo Nacionalinio...

Ar „MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą? (39)

LRT TELEVIZIJOS laidoje „ Savaitė “ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK )...

Verpimas verpste ir kodėl viena vilna kanda, kita ne

Monika Šimonėlė, buvusi miestietė, kuri dabar Šventos k. (Švenčionių raj.)kuria avių ūkį.