Sužadėtuvių žiedo laukiau aštuonerius metus, todėl nesinori atidėlioti vedybų. Jau dabar šeima traukia per dantį ir erzina – „Žiedo laukei aštuonerius metus, tai dabar vestuvių mes lauksime dešimt?“. Jos bus! Ir bus greitai! Ne vėliau kaip kitą birželį. Versiuosi per galvą, tačiau šventę suorganizuosiu ir ta diena bus nuostabi. Bet pirma reikia tiek visko nutarti...
Tuoktis bažnyčioje ar santuokų rūmuose? O gal lemtingus žodžius tarti kažkur toliau nuo miesto šurmulio: gamtoje, artimų žmonių apsuptyje? Kaip pasirinkti tinkamą datą, kuri garantuotų gražų orą? Vargo vakarienė, kurią teks valgyti daugiau nei pusmetį iki lemtingos dienos.
Visa laimė, kad su būsimu vyru apsisprendėme dėl žmonių, kuriuos norime matyti greta vestuvių dieną. Dalyvių skaičius aiškus, todėl lengviau galvoti apie šventės vietą. Norisi kuo daugiau gamtos, žydinčios augmenijos, šviesų žaismo nusileidus saulei, todėl būtinai pasirūpinsime žvakėmis ir lemputėmis. Tačiau turime galvoti ne vien apie savo norus, bet ir apie svečių patogumą, kad jie turėtų, ką veikti, kol lauks mūsų grįžtančių iš fotosesijos. Nes kaip gi be jos?
Apie piršlius, užkardas, juodą duoną su druska ir kitas vestuvių tradicijas galime pamiršti. Tai ne mums... Ieškome šiuolaikiškos romantikos: kompromiso, kuris atitiktų mūsų gyvenimo būdą ir nešokiruotų konservatyvių giminių.
Kadangi iki šiol nepavyko nutarti dėl datos, ceremonijos ir šventės vietos, nutariau apsiriboti dviem pagrindiniai dalykais – suknele ir žiedais. Jokios baltos torto stiliaus suknelės, nes juk norisi kitaip. Geltona, paprasto stiliaus suknelė bus pats tas. Susiradau labai smagią siuvėją, išsirinkau audinį ir nupiešiau modeliuką, kuris, mano manymu, man puikiai tiks. Vienas darbelis atkrito, liks tik daugybė matavimosi.
Mūsų poroje daugiausiai diskusijų kilo dėl vestuvinių žiedų. Juk tai – amžinos meilės simbolis. Dėl šios priežasties iškart atsisakėme aukso, kuris dėl savo nepatvarumo mums nesisieja su amžinumu.
Nuolat pastebiu močiutės vestuvinį žiedą. Ji žiedą kasdien nešioja jau beveik 60 metų. Ta vos pastebima juostelė ant gležnų pirštų – tai beveik išnykęs prisiminimas tos priesaikos, kurią ji kadaise ištarė prie altoriaus. Meilė ir šilti jausmai seneliui dar gyvuoja, tačiau žiedas mena ką kitą...
Kuo daugiau apie tai galvojau, tuo labiau ieškojau alternatyvos. Sidabras už auksą dar nepatvaresnis. Titanas? Pakalbinus kelis juvelyrus paaiškėjo, kad nors ir tvirtas, titanas braižosi, o atnaujinti gana sudėtinga. Taip, galiausiai, atradau volframo karbidą. Tai metalo lydinys, kuris nesideformuoja ir nesibraižo. Žiedai gražūs ir modelių gaminama daug. Mano „TAIP“ bus amžiams, todėl ir žiedas lai visą gyvenimą būna toks, kaip vestuvių dieną.
Kol pati neplanavau savo vestuvių, negalėjau suprasti tų nuotakų, kurios ėjo iš proto ir negalėjo ramiai miegoti naktimis. Atrodo, viskas paprasta, bet mes visos norime, kad ta diena būtų ypatinga... Puikus oras, nepriekaištinga išvaizda ir gera nuotaika...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome Jūsų, pasidalinkite savo vestuvių organizavimo patirtimi! Patarkite nuotakai, į ką atkreipti dėmesį, kam skirti mažiau savo laiko. Mintimis galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: