Ne, kalbu ne apie ekonominę Lietuvos priklausomybę nuo Rytuose tūnančio dujų milžino. Vertėtų susimąstyti apie tautinei vienybei koją pakišinėjantį nihilizmą, apatiją savo šalies gerovei, pasyvius, pastangomis nepagrįstus skundus, neturinčius net menkiausios iliuzijos būti patenkintiems.
Ar galėtume atsisakyti šių tamprių, mūsų visuomenę blogąją prasme vienijančių saitų? Juk šiam žingsniui nereikalingi jokie pritarimai. Tai liudijantį dokumentą pasirašyti galime kiekvienas sau individualiai.
Viešojoje erdvėje periodiškai vis pasirodantys statistiniai pranešimai apie mūsų tautą, ko gero, pridaro daugiau žalos nei naudos. Nuolatiniai duomenys, esą lietuviai lenkia kitų Europos Sąjungos šalių gyventojus vien pagal neigiamus rodiklius, mūsų tautai įkvepia nežaboto pesimizmo, kuris žlugdo mūsų meilę savo šaliai.
Nuolatiniai skundai, neva Lietuvoje viskas yra blogai, veikia tarsi uždaras ratas, lyg užkrečiama infekcija. Todėl nebelieka laiko pasidžiaugti tuo, kas mūsų šalyje gera ir gražu. Tačiau pats metas sustoti ir suvokti, jog gyvename didingoje, gilias kultūrines tradicijas ir protingus bei talentingus piliečius turinčioje šalyje. Kiekvienas iš mūsų turėtume susitelkti ir suprasti, jog kitų šalių jungą ilgus metus tempėme ne tam, jog tapę nepriklausomi nusispjautumėme ant savo valstybės.
Jei kiekvienas atsisakytume bent kruopelytės mūmyse glūdinčio egoizmo, nihilizmo ir apatijos, žengtume tvirtą žingsnį galimybės sutvirtinti tai link, kas Lietuvoje, galbūt, nėra taip tvirta, kaip mes norėtume. Juk kiekvienas iš mūsų esame mažytė gražios visuomenės dėlionės dalis. Tačiau, kad ir koks gražus yra dėlionės paveikslėlis, savo žavesį jis praranda netekęs nors ir vienos detalės. Kiekviena detalė svarbi, unikali ir reikalinga. Kaip ir kiekvienas lietuvis mūsų šalyje.
Tiems, kam galbūt vis dar trūksta tikėjimo mūsų valstybe, reikėtų suprasti, jog po tamsos visada ateina šviesa, nors, taip manatieji, ko gero, apskritai nėra regėję tikros tamsos.
„Tegul saulė Lietuvoj/Tamsumas prašalina“ – juk šios Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ eilutės turi kur kas gilesnę prasmę ir išsipildys tik tada, kai tikėsime savo Tėvyne. Todėl linkiu, kad šią didžią dieną, kiekvienas lietuvis matytų tik optimistišką šviesą, kuri niekada neužgestų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!