„Nechroniški“ ligoniai žino, kad tokiu atveju gelbsti to paties pavadinimo tepalas, beje, parduodamas be recepto ir reklamuojamas per TV arba tabletės.
Kadangi tepalo poveikis buvo per menkas, o tablečių namų vaistinėlėje, deja, nebeturėjau, teko kulniuoti į vaistinę. Jauna darbuotoja paklausė, ar vaistą man skyrė gydytoja, ar jį esu naudojusi anksčiau. Kadangi recepto neturėjau, o vaistus yra tekę naudoti anksčiau, vaistininkė sutiko parduoti lapelį, bet staiga atsivertusi kažkokią registracijos knygą ėmė klausinėti vardo, pavardės, užsirašė, kokius vaistus pirkau. Paklausus, kam visa tai reikalinga, ji atsakė: „Jūs perkate receptinius vaistus be recepto“.
Tikrai nesu iš tų žmonių, kurie į vaistinę eina taip pat dažnai kaip į maisto prekių parduotuvę ir nesigydo aklai (vaistininkei sakiau, jei skausmas 2-3 dienas nepraeis, būtinai kreipsiuosi į gydytoją). Tačiau norisi žinoti, kam bus panaudoti tie duomenys. Ar jie renkami teisėtai? O gal jau kuriami „juodieji“ ligonių sąrašai?
Būtų įdomu išgirsti šių sąrašų sudarinėtojų komentarą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
Komentuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
Taip, vaistininkė duomenis rinko teisėtai. Parduodamas receptinį preparatą be recepto, vaistininkas privalo įsitikinti (patikrinti e-sistemoje, kompensuojamųjų vaistų pase ir pan.), jog pacientas šį vaistą vartojo paskutinius 3 mėnesius ar ilgesnį laiko tarpą. Toks pardavimas turi būti įstatymų nustatyta tvarka registruojamas taip, kad vėliau būtų galima identifikuoti šiuos duomenis: kada ir koks vaistas buvo parduotas, kas jį nusipirko.