Kadangi daug kam kyla klausimų dėl reitingų, trumpai paaiškinsiu, ką jie reiškia. Praktiškai kiekvienas vaistas ar papildas „įvertintas“ reitingu, t.y. tam tikra pinigine išraiška. Taip yra kalbant apie viską – tiek kompensuojamus vaistus, tiek nekompensuojamus, tiek papildus, tiek medicinos prekes (tvarsčiai, pleistrai ir pan.).
Tai reiškia, kad net tvarstį parduodamas, tu gali pasididinti savo pajamas. Aišku, tai yra centai, bet principas yra toks, kad priklausomai nuo tavo asmeninių savybių, materialinės padėties, sąžiningumo gali reguliuoti savo atlyginimą. Juk pagrindinis atlyginimas yra nustatytas administracijos ir jis nėra didelis. Nes jei būtų pakankamai padorus, tai nei vienas vaistininkas tikriausiai „nekombinuotų“ papildomų pajamų.
Pavyzdžiui, paskelbia rinkodaros skyrius, kad šį mėnesį arba šią savaitę, arba šį pusmetį vaistui X skelbiamas aukščiausias pirmas reitingas (o buvo pats žemiausias, pvz. 5, 6 ar 7). Vadinasi, jei aš pardavinėsiu tik tą vaistą, kurio reitingas yra aukščiausias, tai man tai bus finansiškai naudinga. Gaunam laišką, kad vaistas X dabar yra 1 reitingo prekė, Y – 3 reitingo, Z – 6 reitingo ir t.t.
Vadinasi, jei klientui pasiūlau X, man įkrenta 80 ct, o jei parduodu Z – 10 ct. Vienos firmos antibiotikai, įvertinti pirmu reitingu, man leidžia uždirbti 1 Lt, o kitos firmos – 5 ct. Ir dar jei pasiūlysiu prie antibiotikų kokių nors gerųjų bakterijų, mano piniginė papilnės keliais litais. Štai ir visa aritmetika! Taip pat ir su kompensuojamais vaistais – vienus pardavinėti apsimoka, kitus – ne. Ir jeigu tu dirbi tam, kad išlaikytum savo šeimą, o ne todėl, kad tau tas darbas patinka, nesvarbu, kiek už jį bus sumokėta, visada žiūrėsi į reitingų lentelę, kuri tau yra prieš akis.
Kai nuskaitau prekę, kompiuteryje visada matai, kokį produktą tau yra naudingiausia parduoti ir visada, ypač jei žmogus abejoja, tu sugebėsi jį įtikinti pasirinkti tą prekę, kuri tau atneš daugiau finansinės naudos. Nelabai seniai vaistų rinkoje atsirado seno vaisto kitas įpakavimas, žymiai didesnis. Vadinasi, parduoti iš didelės pakuotės 10 tablečių visada bus pigiau, negu iš mažos pakuotės.
Bet ką rodo reitingai? Jei parduosiu 10 tab. iš N100 tab., man „įkris“ 5 ct. Bet jei parduosiu iš mažos pakuotės N10 ar N30, „praturtėsiu“ lygiai 50 ct. Nes gamintojui visada labiau verta, kai parduodamos mažos pakuotės, todėl ir reitingai nustatinėjami pagal juos, o mes esame tik jų „vykdytojai“, kuriems nukrenta trupiniai. Ir jei vadovausiesi tik savo sąžine, tai ir alga bus labai „sąžininga“.
Kai aš savo kolegei parodžiau, kad atsirado nauja didelė vieno vaisto pakuotė ir kad reikia užsisakyti, kad žmonėms būtų pigiau, ji sutiko. Bet kitą dieną sulaukiau komentaro: „Taigi mums neverta pardavinėti iš šitos pakuotės, nes reitingas tik 6, o iš mažos pakuotės – pirmas. Daugiau neužsakinėkim, tegul moka daugiau, nes mes nieko neužsidirbsim.“ Štai jums ir reitingų sistema!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro apie tai, ar gaunama nusiskundimų vaistininkų darbu bei kaip turėtų dirbti vaistinė, pasiteiravo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viešųjų ryšių specialistės Delijos Milašiūtės:
„Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) kontroliuoja, kad vaistinėse gyventojams visada būtų pasiūlyti pigiausi vaistai. Teisės aktuose numatyta ir visos vaistinės privalo turėti monitorius skirtus gyventojams.
Jeigu gyventojas ateina į vaistinę įsigyti receptinį vaistą – jam šiame monitoriuje turi būti parodytas visas pasirinkimas vaistų, nuo pigiausio iki brangiausio, išrašyto jo recepte bendriniu pavadinimu (pvz.: bendriniu pavadinimu Amoksicilinas + Klavulano rūgštis 500 mg+125 mg, plėvele dengtos tabletės – galima rinktis iš 5, pirmoje eilutėje turi būti nurodytas pigiausiais vaistas atsižvelgiant į išrašytą kiekį). Tokiu būdu gyventojas pats gali įvertinti kiek kainuoja kiekvienas vaistas, bei pasirinkti tinkamiausią kainą.
Jeigu gyventojui išrašytas kompensuojamas vaistas – vaistinė privalo turėti pigiausią kompensuojamą vaistą nurodytą Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąraše. Ar vaistinė vykdo šį reikalavimą – kontroliuoja Valstybinė ligonių kasa.
Jeigu vaistinė neturi gyventojo pageidaujamo vaisto ir šis vaistas yra Lietuvos rinkoje, gyventojas turi teisę prašyti užsakyti, o vaistinė privalo šį preparatą įsigyti ir parduoti gyventojui.
Tarnyba gauna nusiskundimų iš gyventojų, kad farmacijos specialistai nesuteikia informacijos apie pigiausius vaistus, siūlo įsigyti brangesnius, nerodo vaistų pasirinkimo vaistinės monitoriuje; neinformuoja apie parduodamų vaistų tinkamumo vartoti laiką, vartojimą ir kt. Tarnybos darbuotojai informuojami, kad vaistinės neužsako gyventojų pageidaujamų įsigyti vaistų, motyvuodamos tuo, kad su šiais vaistų gamintojais nebendradarbiauja, negali, neapsimoka ir panašiai bei nukreipia į kitas vaistines.
Tarnyba atlieka patikrinimus gaunamų skundų pagrindu, tačiau vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, prieš pradedant tikslinį patikrinimą, inspektorius turi prisistatyti vaistinės darbuotojui ir įvardinti patikrinimo tikslą. Prisistačius vaistinės darbuotojams – tikslinis patikrinimas tampa ne toks efektyvus, nes darbuotojai parodo visą reikiamą informaciją.
Tokius skundus ištirti galima tik atliekant kontrolinį vaisto pirkimą. Kontrolinis pirkimas tai procedūra, kai patikrinimą atliekantis darbuotojas neprisistatęs vaistinės darbuotojui imituoja vaistų pirkimą, o jau po to prisistato vaistinės darbuotojui ir informuoja, kad tai buvo patikrinimas. Šiuo metu rengiami tam reikalingi teisės aktų pakeitimai, kad ši sritis bus kontroliuojama efektyviau.
Taip pat primename, kad vaistus reiktų vartoti atsakingai ir nevertėtų pasiduoti įvairioms reklaminėms akcijoms bei įsigyti vaistų daugiau negu reikia tuo metu.“
DELFI kalbintas anksčiau vaistinėje dirbęs pašnekovas taip pat nurodė, kad paskatinimų jam dirbant iš tiesų būta – pardavus tam tikrų vaistų, papildomai buvo galima prisidurti prie atlyginimo.