Bilietai buvo sėdimose vietose, šone, trečiame aukšte. Na, nieko, į koncertą juk eini ne žiūrėti, o sudalyvauti. Guodžiau save. Pagaliau koncerto diena! Laukiu. Nekantrauju. Tikiuosi daug. Vos ne mintinai mokausi populiariausių dainų žodžius – aš koncerte juk dalyvausiu. Atvykstu į Žalgirio areną. Nusivylimas. Teks sėdėti visai šone, didžiojo ekrano beveik nesimato, pagrindinio herojaus vietą scenoje užstoja pakabintos didelės garso kolonėlės. Susierzinu. Tačiau pasigirdus pirmiesiems „O fortuna“ akordams... Mmmmmmm. Visos blogos emocijos dingo.
Galima buvo užsimerkti, atsistoti ir dainuoti kartu su Robbie. Tą darė daugelis – kas dainavo, kas į taktą rankom mojavo, kas vietoje šokio ritmu vietoje trypsėjo. Smagu. Deja... Ne visiems. Nespėjus įsijausti į „Let Me Entertain You“ dainos ritmą, aš ir šalia esantys buvome sudrausminti už mūsų sėdėjusių inteligentiškų (bent jau taip „sakė“ jų išvaizda) žmonių – sėskite ir nešokinėkite, mes per jus nieko nematome. Pasiūlėme irgi atsistoti ir SUDALYVAUTI koncerte – pajudinti savo užpakalius. To juk ir reikalavo britas koncerto pradžioje – „Shake your arse“. Tačiau inteligentijos atstovų argumentas buvo pribloškiantis – „Mes juk bilietus nusipirkome į sėdimas vietas“ (...).
Priekyje (žemiau) sėdėjo panašaus amžiaus, (te nesupyksta kas, jei suklysiu) apie 50 metų, vyriškis. Pastarasis, matosi, turi didelių problemų su antsvoriu. Tačiau neturėjo jokių problemų su prieš jį šokinėjančiais jaunuoliais. Netgi pats kelis kartus buvo atsistojęs paploti į taktą. Smagu žiūrėti. O va mūsų inteligentai vis neapsiramindavo ir stengdavosi sugėdinti mus. Šalia esanti moteriškė buvo linksma ne tik dėl Robbie muzikos... Todėl gal ir labiau įsiaudrinusi. Turbūt todėl aukščiau esantiems inteligentams drąsiai siūlė „pajudinti subines“. Aiškino žmonėms, kad ne į laidotuves susirinkome.
Man pirma mintis kilo – juk ne į Stasio Povilaičio koncertą susirinkome. Tačiau, dar kartą permąsčius, ir ten žmonės šoka ir trypia. Taigi, konfliktas tęsėsi dvi ar tris dainas. Buvo vartojama nemažai ir necenzūrinių žodžių. Svarbiausia, kad juos daugiausiai vartojo „inteligentai“. Pasirodo, moka ir tokių. Vėliau konflikte bandė sudalyvauti dar žemiau sėdintis-stovintis dalyvis. Jis, matėsi, jau buvo linksmas visomis prasmėmis. Tad pastarasis siūlėsi užlipti arčiau ir išsiaiškinti viską vyriškai. Vartojamų žodžių riebumu nenusileido ir „inteligentas“. Vėliau dar kelis kartus „aukštesnieji“ kolegos sužibėjo savo pasiūlymais, tačiau mes stengėmės nekreipti į tai dėmesio. Ir tik skambant paskutiniams „Angels“ žodžiams, nepatenkintieji sugebėjo pakelti savo užpakalius nuo kėdžių.
Vis tik Robbie Williams dainos juos nugalėjo, bent jau viena. Toks buvo mano koncertas. Liūdna, kai po koncerto su draugais reikia diskutuoti apie tokius neigiamas emocijas keliančius dalykus. Tačiau koncertas patiko. Iš koncerto tikėjausi daugiau, tačiau sėdimos vietos ir kaimynai niurzgliai pagadino bendrą įvertinimą. Įvertinimą vakarui, bet ne patirtoms teigiamoms emocijoms, išgirstai muzikai ir pamatytam reginiui. Tikiuosi, Robbie atvažiuos dar kartą. Ir šį kartą – į Vingio parką.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!