Tačiau vėliau paaiškėjo, kad meilė su juo man yra uždrausta meilė. Negaliu būti su juo... Jis dažnai pamiršta, kas aš esu, be to, lengvai mane įžeidinėja. Kartą paprašiau mesti rūkyti, o jis atsakė, kad cigaretė jam geriau nei aš. Nors kelis kartus sakė, kad myli mane, viskas tebuvo tik melas.
Norėčiau, kad šis pasakojimas būtų netikras, bet viskas taip ir buvo. Man buvo sunku pamiršti tą žmogų, bet po kelerių metų pagaliau pavyko.
Jis žaidė mano jausmais ir vis įskaudindavo kokiais grubiais žodžiais. Aš per tuos kelerius metus skaičiau tą jo padovanotą knygą. Daug parašyta buvo, pamokymai, kaip atsitiesti ir gyventi toliau, tikrai nuostabi knyga. Po kelerių metų vėl susitikome, trumpai pašnekėjome ir vėl išsiskirstėme. Šįkart nebetikėjau jo paistalais, nes jausmai buvo jau užgesę ir žinojau, kad su tuo žmogumi ateities nebus.
Galų gale nusprendžiau vis užsiimti kažkokia veikla, dirbdavau ar šiaip gamtoje leisdavau laiką, ir man pavyko atsitiesti. Nemanau, kad jis kada nors turės draugę, manau, pasielgs su visomis taip pat. Todėl aš gyvenu tik dėl savęs.
Tačiau man nepavyksta susirasti kito žmogaus po tos meilės... Kartais man atrodo, kad mano likimas – tai likti vienai... Tikiuosi, kad nedaug merginų tai patyrė, nes tokia meilė yra pati skaudžiausia. Kai negali būti su žmogumi, negali tokio mylėti, atsitiesi, bet gyvenimas jau ne toks, kokio tikėjaisi.
Ačiū, kad skaitėte mano istoriją ir linkiu tokios meilės nepatirti.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse "Mano uždrausta meilė". Savo pasakojimą siųsti galite adresu pilieciai@delfi.lt, konkurso sąlygas rasite paspaudę štai čia.