Kadangi skrydį nukėlė, prisėdome oro uosto kavinėje, ta pati šeima atsisėdo prie mūsų. Besėdėdami pastebėjome šiek tiek keistą jų elgesį. Tuomet pažiūrėjome po jų stalu ir pamatėme iki galo išgertą 0,75 l konjako butelį. O juk praeinant rankinio bagažo patikras savo gėrimų niekuomet neštis su savimi negalima, todėl logiškai supratome, kad tą konjako butelį jie nusipirko oro uoste ir besėdėdami per tas dvi valandas jį dviese spėjo išgert.
Vėliau prasidėjo keleivių laipinimas į lėktuvą. Išeidami iš kavinukės prie jų staliuko palikome tik moterį su vaiku, kuri jau atrodė tikrai ne kaip ir buvo susiėmusi už galvos, o vyras buvo išėjęs į tualetą. Kuomet visi keleiviai jau buvo sulaipinti, moteris pradėjo blaškytis po lėktuvą. Įgulai paklausus, kur jos vieta, ji pradėjo kritinėti, nebesigaudė aplinkoj, o vėliau jos rankose visi pastebėjo 3 pasus, tačiau įlipusi buvo tik ji viena.
Užtrukome valandą, beieškodami jos vyro su vaiku (kuris tikriausiai buvo jai patikėtas anūkas), kol galiausiai moteris su gauja oro uosto pareigūnų buvo išlaipinta ir svyruodama nuėjo į oro uostą ieškoti šeimos ar bent prasiblaivyti.
