Ne taip seniai išgyvenome ir pergyvenome visi „Snoro“ skandalą ir su šiuo skandalu susijusį FNTT vadų atleidimą bei libcentristo R. Palaičio atsistatydinimą. Štai nuo čia, brangieji, ir pradėsime trumpą tyrimą, kam buvo naudinga visa tokia įvykių seka.
Prisiminkime trumpai istoriją. Tuometinis VRM ministras R. Palaitis atleidžia FNTT vadus, kurie nutekino ar nenutekino informaciją, iki šiol neaišku, bet tai, kad jie garsiai šaukė, kad jie atleisti neteisėtai, yra faktas. Štai čia atsiranda gynėjas (konservatoriai) ir dar vienas kaltintojas (prezidentūra). O štai nuo čia darosi vis įdomiau ir įdomiau. Štai prezidentė žiniasklaidai pasako, kad ministras Palaitis „ne prie ko“ šioje istorijoje. Įdomu pasidaro mums, tai kas čia prie ko? Atsakymo ilgai ieškoti nereikėjo, kas iš tiesų šioje istorijoje yra prie ko ir viską geriausiai žino. Bet prie to dar sugrįšime.
Nors ministras „ne prie ko“, po dviejų savaičių įtemptos situacijos Vyriausybėje, išėjus iš prezidentūros, ministras nutaria atsistatydinti. Tai ką, jau ministras „prie ko“? Ne, tiesiog prezidentūra ir konservatoriai padirbėjo buldozerio principu. Eliminuojame ministrą, o kartu ir visą libcentristų partiją iš būsimų Seimo rinkimų. Tokiu principu buvo susilpnintas liberalų flangas. Nejau nepatikėsite? Pasižiūrėkime toliau ir jūs tai pamatysite.
Po šių rinkimų aiškiai pasimatė prezidentūros siekiai ir tikslai. Prezidentė Lietuvoje mato 2 partijas ir kuo toliau tuo su didesniu buldozeriu stumia Lietuvą į dvipartystę. Na, bet sugrįšime prie liberalų, bent jau trumpam. Po rinkimų neparlamentine partija tampo ilgametė parlamentinė partija, kuri atstovavo liberalioms idėjoms - tai Liberalų ir centro sąjunga. Iš turėtų 14 seimūnų liko su 0. O kaip tai pasireiškia liberaliajam flangui? Ogi labai paprastai. Jei liberalų Seime buvo 25, tai šiandien liko 10.
Na, bet dar gražiau darosi su būsima koalicija ir postų dalybomis. Prezidentė labai aiškiai pasisako vienos partijos naudai ir tai turėtų reikšti, jog taip ji silpnina įtaką šios partijos valdančioje daugumoje. Nors prezidentė ir neturi įgaliojimų kištis į tai, bet ji labai gražiai vaikšto tarsi peilio ašmenimis. Štai čia mūsų tyrimas vis įgauna didesnį pagreitį ir didėja intriga, nejau prezidentė ketina numarinti dar kažką?
Va, štai čia pakalbėsime apie Darbo partiją. Arba apie tai, kaip prezidentė neleidžia jų prie valdžios, nors tauta juos išrinko. Ne gana to, prezidentė kalbasi lig šiol tik su dviem partijom. Tai su Kubilium, kuris atstovauja Tėvynės sąjungai - Lietuvos krikščionims demokratams, nors neaišku, nei kur jų ta tėvynė, nei kiek iš jų yra krikščionių. Antrasis - tai Butkevičius, kuris atstovauja Lietuvos socialdemokratų partijai. Ir štai čia susidarome nuomonę, kad tarsi Lietuvoje daugiau politinių partijų ar politikų nebelieka.
Iš čia kyla ir kita mintis, kad toks likimas, kaip LiCS jau ištiko ir Vilniaus miesto mero partiją „Sąjungą TAIP“. Ji tapo merdinčia partija. Nors E. Masiulis teigia, kad jie laimėjo rinkimus, tačiau jų taip pat sumažėjo šiame Seime. O su V. Uspaskich, praktiškai laimėjusiu rinkimus, elgiamasi kaip su skuduru batams nusivalyti. Štai čia ir matosi prezidentės siekis.
Klausimas tik kaip Viktoras elgsis toliau ir ar ilgai jis atlaikys tokį spaudimą. Juk jis karšto būdo žmogus ir telieka palaukti, kada jis pratrūks, o tada greičiausiai taip pat turės įsirašyti su savo partija į mirtininkų sąrašą. Štai čia liberalų flango Lietuvoje tarsi ir nebelieka. Jie išstumiami ir numetami geriausiu atveju į nepriklausomybės pradžią arba labai arti to. O gal ir gerokai toliau.
Dar įdomiau, kad Lietuvoje lieka dvi didžiosios partijos be jokių alternatyvų joms - LSDP ir TS-LKD. Kad iš politinio žemėlapio nedingtų liberalai, matome būtinybę jiems sutelkti jėgas ir pametus pasipūtimą suvienyti ir sueiti į vieną partiją, bei būti atsvara šioms jėgoms ir jų norams. Kaip vieni sakė, reikia Lietuvai sukurti partiją, kuri būtų ir už ūkį, ir už liberalą, t.y - „Liberalios varpos“ partija. Nors ir sukelia tai šypseną, bet būtų aišku, kas prie ko čia.
Tad gerbiamieji, kyla mintis, ar už tokią nepriklausomą Lietuvą mes kovojome ir ar tokioje norime gyventi? O gal emigruokime ir „vergaukime“ kur nors Anglijoj ar Ispanijoj.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!