Ketvirtadienis
Nuo sekmadienio nieko, išskyrus vandenį, burnoje neturėjau. Jeigu antradienį dar ir gėriau šiltą virintą vandenį iš čiaupo, tai jau trečiadienį – tik šaltinio vanduo, kambario temperatūros.
Kančios baigėsi ir aš pagaliau pradėjau valgyti…Sultis.
Mums svarbiausias skonis, bet šiandien mes nebeturime natūralių skonių, tėra tik skonio stiprikliai, skonio kopijos, kuriomis apgauname savo centrinį nervą. Organizmui labai svarbu gyvybė, nes jis pats iš gyvybės sudėtas, tad geriausia būtų valgyti gyvą maistą. Be abejo, kalbu apie augalinį.
Draugas Laurynas, gyvenantis Vokietijoje, misdamas tradiciškai ir šiek tiek susipažinęs su mano mityba (vegetarine) manęs klausia: „bet tu ir taip nieko blogo nevartoji, tai nuo ko dar valytis?“.
Atsakau:
„Nuo agresijos, išpuikimo, garbėtroškos, neteisingų troškimų, be to, yra ir šlakų organizme, kepenyse daug visokių reikalų, nes dar vis iki šiol vartojau cukrų, kuris yra įvairiuose pyraguose, kepiniuose, miltai, krakmolas… Visa tai nepriduoda sveikatos ir energijos, tad išsivalymas nuo jų „į temą“. Gal čia kiek tau skamba ir kosmosas, bet iš tiesų, pažįstu žmonių, kurie minta tik gyvu maistu, net neverda ir nekepa, turiu omenyje augalinį maistą, girdėjau, kad jie turi penkis kartus daugiau tiek fizinių tiek protinių jėgų. Plius, tai savotiška auka, kurią aukoju Dievui. Nenešu avino į kalną ant aukuro, o pasirenku asmeninę auką, nes ji tikresnė, labiau jaučiama…“.
Šįryt kėliausi vėliau, 5:55, nes vakar iki vidurnakčio bendravau su žmonėmis (skype’u). Meditacija, mankšta ir šaltas dušas – mano rytiniai palydovai.
Man bendravimas yra didžiausia vertybė, aukščiau už viską šiame gyvenime – santykiai su žmonėmis ir kitais gyviais. Bendrauti – reiškia turėti bendrų reikalų ir apie juos kalbėtis, juos dirbti, dalintis, perduoti, patarti… Jeigu nėra bendrų reikalų, tai ir bendravimas stringa, dėl to daugelis šeimų/porų skiriasi (nebūtinai teisiškai). Vedose sakoma, kad moteris turi tarnauti vyrui ir jį palaikyti visame kame. Manau, tai yra išmintinga. Šiandiena mūsų pasaulio moterys turi daug užgaidų bei lūkesčių (neišsipildančių) dėl savo vyrų.
Šiaip manau, kad moteris – išmintingesnis, žemiškesnis kūrinys už fantazijos kupinus vyrus, tad jos turėtų giliai viduje žinoti, kaip harmoningai sugyventi, deja, netikrasis Ego viską sugadina. Mano manymu, vyrai yra tylūs, o moteris atvirkščiai – išmanios (kaip telefonai) ir plepios.
Bet kokiu atveju, kadangi laikmetis mūsų rėkia apie lygių teisių galimybes, aš manau, kad In/Jan principu vienas kitą turi palaikyti ir viens kitam turi padėti, jeigu iš tikrųjų kiekviename iš jų rusena meilė. Besąlyginė meilė, o ne akla ir ne savanaudė.
Moterims dažnai iškyla saugumo klausimas, nes joms reikia žinoti, kas su kuo ir kaip bus, ir kad jų šeima, vaikai, mylimi žmonės nenukentės. Baimė kyla iš nežinojimo. Nereikėtų pykti ant saviškių už tai, kad jie daro tai, kas nauja, moteriai dar nepažinta. Prisimenu, kai mano moteris prarado pusiausvyrą, nes atsisakiau valgyti mirusius gyvūnus. Ji manė, kad aš numirsiu, bet metų eigoje dariausi kraujo tyrimus, ir tai ją nuramino, nes hemoglobinas (kurį labai mėgsta tikrinti gydytojai) buvo ties aukščiausia normos riba, t.y. labai geras.
Šiandiena ji ir pati vegetarė (su retomis išlygomis) ir tuo džiaugiasi.
Bet grįžkime prie sveikatos atstatymo (nors ir santykių atstatymas tai pat yra ir sveikatos atstatymas): sultys. Šiandiena sultys, o rytoj – kaip Dievas duos.
Mano kokteilis, kuris pavaizduotas nuotraukoje:
2 didelės morkos, nedidelis burokėlis, nedideli penki obuoliai + sulčiaspaudė = dieviškas nektaras jėgoms atgauti.
Prisispaudė 600 ml, kol rašau, jau pusę nugėriau. Labai skanu, saldu, energinga, gyvybinga. Buvau pamiršęs, ką reiškia mėgautis tokiais nuostabiais ir kartu paprastais malonumais. Labai vertinu tai, ko neturėjau pastarąsias beveik keturias paras. Gyvenime mes visi vertiname tai, ko neturime arba negalime gauti.
Tai, kas yra šalia, su mumis (artimieji, šeima, turtas, tikras turtas) mums atrodo savaime suprantamas dalykas, tad nebekreipiame į tai dėmesio. Aš dėkingas už viską, ką turiu ir kas man duota, rekomenduoju ir tau prisiminti, už ką tu esi dėkingas.
Kadangi kokteiliukas baigėsi, einu gyventi gyvenimą. Nors dalis gyvenimo man sutelpa čia – kur dabar ir esu. Čia ir dabar. O tu – pasidaryk kokteiliuką ir susiurbčiok valandos eigoje prie darbo stalo ar kur kitur, pamatysi kaip gerai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!