6 - os klasės moksleiviams gydytojai išrašo migdomuosius ir raminamuosius vaistus, 20 - 25 m. žmonės jau geria vaistus nuo kraujo spaudimo, psichotropinių medžiagų vartojimas siekia nematytas aukštumas, per 15 metų navikinių susirgimų skaičius padidėjo beveik 80 proc.
Iš daugelio programoje užsibrėžtų tikslų praktiškai nepasiektas nei vienas. Kitaip sakant - visas darbas nuėjo „šuniui ant uodegos“. Tik didelių manipuliacijų dėka, pasitelkus „mokslo įrodymus“ ir „statistinius duomenis“ gal vieną kitą siekį būtų galima paspalvinti. Pavyzdžiui, kalbant apie kūdikių mirtingumo mažinimą arba nežymiai pailgėjusią Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę, kuri kaip buvo, taip ir išlieka viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje.
Esant tokiems sveikatos programos rezultatams, Sveikatos ministerijos pareigūnai viešai deklaruoja, jog „Europos teisėje žmogaus sveikata turi rūpintis pats žmogus“, nes sveikatos politiką formuojantys asmenys Lietuvoje patiria didelį verslo spaudimą. Tai reiškia, kad sveikatos apsaugos politika per dvylika programos gyvavimo metų išsigimė ir šiuo metu rūpinasi ne visuomenės sveikata, o įvairių verslo grupuočių interesais. Todėl tenka konstatuoti, jog Lietuvoje iki šiol nėra sukurtos sveikatos sistemos, nors vis kalbama apie jos reformą.
Diskusijos kol kas vykta tik apie lovų perstumdymą iš vienos palatos ar iš vienos ligoninės į kitą. Sveikatos sistemos išvis nėra, yra tik medicininių paslaugų nevykusi sistema su didelio masto korupcija ir eilėmis. Ją ir bandoma reformuoti. O sveikatos sistemą Lietuvoje reikia sukurti.
Pačios geriausios idėjos sveikatos apsaugos sistemai sukurti bei vystyti buvo ir vis tebėra naikinamos biurokratinės sistemos stalčiuose, dalis jų atgulė amžinam poilsiui Seimo šiukšlyne. Tuo tarpu nieko neraginamos nevyriausybinės organizacijos kasdien dirba su žmonėmis mokydamos juos realių sveikatos stiprinimo, atstatymo, išsaugojimo būdų. Vien Palangos sveikatos mokykloje per 30 tūkst. žmonių pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, išmoko būti atsakingais už asmeninę ir savo vaikų sveikatą bei laimę, sumažino savo sergamumą dvigubai!
Kodėl neatsirado šalyje jokios institucijos, su kuria būtų galima apie tai kalbėtis ir veikti? Mūsų iniciatyva per praėjusius metus kartu su Visuomenės sveikatos biuru buvo surengti sveikatos mokymo kursai devyniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kurių metu keli šimtai žmonių išmoko paprastų, bet efektyvių sveikatos palaikymo ir atstatymo būdų. Jie tai darė savo sąskaita! Ir niekaip nepajuto, kad jų ryžtas gyventi sveikai yra sveikatos apsaugos ministerijos susidomėjimo objektas.
Per 20 metų Lietuvos sveikuolių sąjunga sukūrė daugybę sveikatos klubų ir organizacijų, kurios tapo rimta užuovėja viltį praradusiems, „nugydytiems“ žmonėms sugrįžti į normalų gyvenimą ir darbą. Pakeltos iš užmaršties tokios puikios liaudiškos sveikatos kūrimo formos, kaip grūdinimasis, vegetarizmas, meditacija, judėjimas, malda, atgaila, savikontrolė ir įrodyta, kad tai ne tik darbingo ir sveiko gyvenimo sąlyga, bet puiki išsigelbėjimo iš daugelio negalavimų forma. Tačiau iki šiol niekas nenori girdėti, kad laikas keisti egzistuojančią „sveikatos apsaugos“ sistemą.
Visų pirma reikia skubiai atskirti mediciną nuo sveikatos. Kadangi tai visiškai skirtingos, tiesiog poliariškai priešingos sritys, kurių ir objektai skirtingi. Ten - ligoniai, kuriems reikia rimtos ir efektyvios pagalbos, o čia - pasiryžę patys išspręsti savo sveikatos problemas ir dar SAVO SĄSKAITA! Tai kas gali būti gražiau sveikatos valdininkams, sveikatos politikams, šalies vadovams?
Į šį retorinį klausimą mintinai žinome atsakymą, todėl š.m. spalio 20 dieną, 12 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje rengiame konferenciją pasibaigusios sveikatos programos rezultatams įvertinti bei suformuluoti pasiūlymus naujajai sveikatos programai, kurios „sveikatos apsaugos“ ministerija dar net nepradėjo kurti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!