Noriu pabrėžti, kad mano gyvenimas buvo pasakiškas – nebuvome du susimetę ubagai. Pinigų turėjome, kelionių turėjome, namų turėjome. Visko turėjome. Beje, net nereikėjo taikstytis su nutukusiu seniu – mano vyras aukštas, sportuojantis, išvaizdus. Sunku pasakyti, kuris prie veidrodžio ilgiau praleidžia laiko. Žodžiu, buvome ideali pora, visi pavydėjo.
O tada šis tas nutiko.
Vieną vakarą atsitiktinai užmačiau, kaip vyrą pasitinka kita moteris, ir abu įsėda į jo automobilį. Sirgau, gulėjau lovoj, ir, matyt, jis nesitikėjo, kad kažko nušliaušiu į balkoną (beje, padžiaut jo skalbinių). Vėliau atradau ir kitų įrodymų...
Iš pradžių aš jaučiau.
O tada įsijungė protas.
Visada buvau logiška, šalto proto moteris, gal todėl labiau domėjausi vyrais ir jų psichologija, o ne draugytėmis ir kokteilių vakarėliais. Šiaip ar taip, nutariau galvoti, o ne pasiduoti jausmams. Ir galvoti ne iš savo, o iš vyro pozicijos.
Ko man trūksta, galvojau? Na, ko? Finansiškai esame nepriklausomi ir dar daugiau, kur gyventi turime, su kuo bendrauti turime, visko turime. Ir kieno rankom tai uždirbta? Jo. Nesu narcizė, žinau, kad yra ir gražesnių, ir protingesnių moterų už mane. Tiesą sakant, dėl darbo pobūdžio, vyras kasdien susiduria su modeliais dirbančiomis moterimis. Ir vis tiek „laiko“ mane. Po galais, moterie, pasakiau sau nusivalydama ašaras – nevaryk Dievo į medį...
Ką bekalbėtų feministės, vyrai skiriasi nuo moterų. Moterims vertybė yra išlikti ištikimomis, o vyrams – nugalėti kuo daugiau moterų. Tokia jų ugninga prigimtis. Argi aš pati, klausiau savęs, norėčiau sėdėti šalia mamyčiuko, namisėdos, nevalos? Žinoma, ne. Bet su, kaip itin taikliai įvardino rašytoja Jurga Ivanauskaitė, VEISLINIU vyru atitinkamai ir elgtis reikia. Atitinkamai toleruoti tas jo prigimtines savybes, kurios mums nepatinka. Nes gerosios visada atsveria blogąsias...
Tad siūlau, kaip sakoma, think outside the box. Nebūkite tie, kurie, kaip banda, verkšlena „neištikimas, neištikimas“. Ką reiškia neištikimas, ką? Kad mylisi su kitu? Nejuokinkit. Kieno bute gyvenat, už kieno pinigus valgot ir rengiatės? Ir tokios ištikimybės jums negana? Aš manau kitaip.
Taip, žinoma, toks mąstymas neatėjo per vieną dieną. Bet dirbau su savimi, ir dabar galiu pasigirti, kad esu verta visko, ką turiu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Papasakokite, kaip jūs elgėtės sužinoję apie partnerio neištikimybę? Ar įmanoma toliau gyventi kartu be pykčio ir nuoskaudų? Galbūt jūs pats buvo nuslydęs į šoną ir galvojote, kaip toliau gyventi su nuolatiniu partneriu?
Pasidalinkite savo istorijomis el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano istorija“.