Parašiau pirma, po kelių sekundžių atrašė ir jis, nuo to prasidėjo pokalbis ir viskas ėjosi it per sviestą. Po karantino nutarėme susitikti senamiestyje ir išgerti puodelį kavos. Susitikus apsikabinome ir nuo pat pirmos minutės mano moteriška nuojauta sakė, kad kažkas ne taip, bet nekreipusi dėmesio toliau stengiausi vesti pokalbį ir pasidomėti jo gyvenimu.
Jaunuolis mažai kalbėjo, rodėsi, kad visas bendravimas internete vyko ne tarp manęs ir jo. Tarsi bendraučiau su kitu žmogumi. Nuolatos sulaukdavau komplimentų apie savo figūrą – būčiau nereagavusi į juos, jeigu jie nebūtų kartojęsi kas 2 minutes.
Pagaliau prisėdome prie stalelio kavinėje. Vos po kelių minučių prisistatė jo „senai matytas draugas“. Jis labai plačiai šypsojosi, bet šypsena neužgožė prakaito kvapo ir riebaluotų plaukų.
Nustebau, kai vaikinas, su kuriuo buvau pasimatyme pakvietė prisėsti ir „savo draugą“ prie stalo. Bet šis kalbėjo žymiai daugiau, neieškojo žodžio kišenėj. Jis žinojo visas detales apie mano šunį, klausė, kaip jis laikosi, o paklausus, iš kur jis žino apie mano augintinį, nutilo.
Pasimatymas baigėsi tuo, kad vaikinai droviai paklausė, ar norėčiau prisijungti į jų „šventę suaugusiems“, kurioje turėčiau filmuotis nuoga, bet už tai gaučiau 1000 eurų. Pakilau nuo stalo ir atsisakiau pasiūlymo.
Viskas tuo nesibaigė. Dabar jau riebaluotos galvos atstovas mane bombordavo žinutėmis, vadindamas mane nuostabiais žargono žodžiais ir keiksmais. Žadėdamas, kad būsiu apskelbta kekše ir prisiekdamas man neduoti ramybės, kol nesutiksiu filmuotis. Praėjo 2 mėnesiai, o abu vaikinai – užblokuoti.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Pats blogiausias pasimatymas“. Savo pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt, nepamirškite temos laukelyje nurodyti konkurso pavadinimo. Visas sąlygas rasite paspaudę čia.
