Ir aš ne išimtis – tenka pajausti savo visais jutimo padargais. Tiesiog negaliu atsidžiaugti begaliniu valstybės, t. y. biurokratų ir visų širdingų klerkų, atjaučiančių įstatymų kūrėjų ir priėmėjų, rūpesčiu ir supratimu. Tiesiog neturiu teisės nepasidalinti su jumis žinia, kokią meilę patiriu. Tiesiog iš laimės spirgu. Ne keptuvėje, ačiūdie.
Taigi kalbėsiu apie mediciną ir socialinę pagalbą, nors man liežuvis nesiverčia to vadinti pagalba.
Man jau greit bus penkiasdešimt, tad ir suprantama, kad organizmas po truputį vis labiau serga. Pirmiausia pasakysiu, kad didžiąją dalį gyvenimo dirbau ir mokėjau mokesčius, nors ir nelabai didelius, bet tokius, kokių reikalavo valstybės įstatymai. Nė karto nesu gavusi iš Sodros pinigų nei už biuletenius, nei už motinystės atostogas, nei jokių kitokių išmokų. Mokėjimas buvo vienpusis.
Dirbau kirpėja ir ėmė skaudėti pečių sąnarius. Neapsikentusi nuėjau pas gydytoją, kuri po tyrimų pasakė, jog man nieko nėra – atseit, esu sveika. Į klausimą „kodėl man tada skauda“ atsakė: „Toks organizmas“. Ir baigta. Praėjo daugiau nei metai, o sąnariai vis labiau skaudėjo, darėsi sunku dirbti, miegoti. Vėl kreipiausi į medikus. Diagnozė – pečių bursitas, kalcinatai, tendinitas. Traumatologas liepė nusipirkti specialią ampulę ir nieko neaiškinęs suleido tik į dešinį petį. Tuo gydymas ir baigėsi, nepaaiškino nei ką toliau daryti, nei ko tikėtis, nei koks bus tolimesnis gydymas. Po ampulės suleidimo pasakė, kad man labai skaudės ir dirbti kitą dieną negalėsiu; o ir tas vaistas „nėra jau toks nekaltas“. Kaip gerokai vėliau, po metų, sužinojau, kad tas vaistas, suleistas aklai, be stebėjimo per echoskopą, daugeliu atveju stipriai pablogina ligos situaciją. Peties būklė sparčiai ėmė blogėti.
Po mėnesio dešinio peties skausmas atsinaujino, ir ėmė vis stiprėti. Kreipiausi į šeimos gydytoją. Gavau nukreipimą pas reabilitologą, kurio paskirtos keletas procedūrų visai nepagelbėjo. Po keletos mėnesių vėl kreipiausi į šeimos daktarę pagalbos – atsakymas buvo: „Vienai pacientei niekas nepadėjo“, tad neskyrė jokio gydymo, jokio siuntimo pas specialistą. Dar prakentėjau keletą mėnesių, kol pasidarė visai blogai, sunku buvo dirbti, nes dešinė ranka pasikėlė vis mažiau, labai skaudėdavo. Kairė dar nebuvo tokia skausminga, bet taip pat vargindavo. Vėl pasiskundžiau šeimos gydytojai, bet jokio gydymo ir nukreipimo pas kitą negavau. Tad nebeapsikentusi pakeičiau šeimos gydytoją.
Kita davė siuntimą traumatologui ortopedui. Labai sudėtinga greitai gauti pagalbą, nes laisvų vietų nėra, teko laukti eilėje. Traumatologas papuolė ciniškas (nesismulkinsiu aprašinėdama), pirmučiausia padarė rentgenogramą. Po savaitės parašė siuntimą magnetiniam rezonansui – aišku, laukti reikėjo eilėje. Jau nebedirbau, nes nebegalėjau, dešinę ranką vos bepakeldavau iki juosmens, atgręžti už nugaros neįmanoma buvo, skausmas baisus, apsirengti sudėtinga, o apie miegojimą net nešneku.
Taigi, kai pagaliau buvo atliktas magnetinis rezonansas, pasakė, jog atsakymas bus po trijų dienų. Spėkit iš trijų kartų... Skambinėjau į registratūrą, klausinėdama ar jau yra aprašas. Nėr ir nėr. Tada po nesėkmingų skambučių paprašiau registratūros darbuotojos duoti magnetinio rezonanso kabineto telefono numerį, bet piktai atšovė, kad nieko aš ten nepešiu. Skambinėjau veik visą savaitę. Ketvirtadienio vakare vėl gavus neigiamą atsakymą registratūroje, padejavau, kad traumatologas penktadienį jau dirba paskutinę dieną ir išeina atostogų, o man blogai, labai skauda. Tad registratorė davė telefono numerį, kuriuo galėčiau prisiskambinti į MRT kabinetą. Iš ryto pagaliau prisiskambinau – pasirodo, pamiršo mano tomografiją! Neišnagrinėjo ir neaprašė! Sakau, gydytojas išeina atostogų! Na, nebesismulkinsiu, kaip vyko tas visas reikalas, bet stebuklo dėka atsidūriau traumatologo kabinete – jis pasakė, kad manęs nepriims, nes neturi laiko! Prieš nosį Kalėdos, Nauji metai, ir jo atostogos!
Aišku, pasiskundžiau ligoninės valdžiai, bet jai vienodai rodo – mano skundas buvo numarintas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.