BBC radijas paskelbė, kad Lietuvoje gėjų paradas vyks, ir mane smalsumas nuginė į Upės gatvę. Deja, kelionę teko baigti Goštauto gatvėje, nes ant Baltojo tilto patruliavo policija. Ji skraidė malūnsparniu, plaukiojo valtimi, jodinėjo ant žirgų, važinėjo elektriniais dviračiais, automobiliais ir vis keitė rokiruotę. Pasijutau saugoma. Pastatyta į vietą. O tiksliau – diskriminuojama.
Neturėjau teisės paskaityti eitynių dalyvių užrašų: ar juose buvo rašoma, kad visus ne gėjus reikia iš Lietuvos išvyti, išsukioti jiems pirštus ir nupjauti kai ką kita, ar rašoma, kad visi turime vieni kitus gerbti ir mylėti? Man nebuvo leista klausytis sakomų kalbų. Per upę perskristi išgirstiems pavyko tik kai kuriems Birgittos Ohlsson ir Marijos Aušrinės Pavilionienės žodžiams: „pagarba“, „tolerancija“...
Mano upės pusėje penki vyrai apsėdę saugojo kryžių. Norėjau pasiteirauti jų, ar jie taip palaiko gėjus, ar rodo savo priešiškumą. Išsigandau, kad galiu gauti nuo tų katalikų į žandą ir būti priversta nedelsdama atsukti kitą, nes vieną vyrą šnypšdami jau varė šalin.
Man neaišku, kodėl gėjais labiausiai piktinasi vyrai. Gal „vagie, kepurė dega?“ Gal kausto baimė kirsti upę? Juk iš karto taptum atstumtuoju, o kas to nori? Šiaip ar taip stovėdama netoli kryžiaus jaučiau, kad tai gėjus palaikantis ženklas, kuris byloja apie kančią ir skausmingą meilę artimui.
Mus – juos ir kitoje Neries pusėje stovinčius žmones – skyrė daug gilesnė už Nerį upė, beveik praraja, kuri buvo budriai kontroliuojama ir saugoma. Šiukštu neperplaukit, šiukštu nepraskriskit, šiukštu nekirskite linijos, nes...? Ar neprimename sovietmečio? Žinok savo vietą ir tylėk. Pas mus gėjų nebuvo, nėra ir nebus! Seksas sovietmečiu taip pat neegzistavo! Policijos kontrolė ir žmonių baimė – puikus ir kai kam palankus derinys. Kontroliuoti lengva, tik ar kontroliuojamas žmogus gali būti laimingas? Ar kontroliuojama tauta gali būti laiminga?
Dabar jau suprantu, kaip tokių eitynių Lietuvai reikėjo. Jas derėtų rengti keletą kartų į metus, kad visi liautumės į gėjus kreipę dėmesį. Gi krišnaitai – apsitaiso savaip, žygiuoja sau giedodami ir turbūt jokio leidimo savivaldybėje neprašo. Žmonės pasižiūri, palinguoja galvomis ir eina savais keliais. O tie krišnaitai taip pat į savo gretas vilioja žmones! Oi kaip visokias knygas bruka!
Mūsų daug ir mes skirtingi, mums natūralu ieškoti į save panašių ir burtis. Turime įvairiausių sąjungų, asociacijų, klubų, bendruomenių, vienijančių ligos, turtų, sunkumų, garbės troškimo ar priklausomybių kamuojamuosius, įvairias vertybes puoselėjančiuosius. Kodėl priešinamės lytinės orientacijos pagrindu susibūrusiai grupei? Kuo ji kitokia? Sakysite tai iškrypimas, tai nenatūralu. O kas natūralu? Turėti 15 vaikų – natūralu? Užsidaryti vienuolyne – natūralu? Svaigintis – natūralu? Spjaudyti vienam ant kito – natūralu?
O kuris iš mūsų elgiasi tik natūraliai ir teigiamai? Šalia manęs stovėjusi moteris piktinosi: „Bet mums to nereikia!” Kam „mums“? Jums nereikia, man nereikia, o kitam gal reikia. Negražu savo arba savo grupės nuomonę primesti kaip vienintelę teisingą. Objektyvios tiesos nėra – teisingiausias tas, kuris įstengia išlaviruoti ties pačiu kraštutinumų viduriu. Lai vienos grupės būna aktyvesnės už kitas ir rengia paradus, konferencijas, paskaitas, gerumo ar tolerancijos akcijas. O kiti kantriai pasiklausykime, paskaitykime ir susidarykime savo nuomonę, kuri nebūtinai turi sutapti su visų. Kai reikia, mandagiai savo nuomonę ginkime.
Net žmogžudys, fašistas, rasistas ir antisemitas – taip pat žmogus, kitoks žmogus, nusikaltęs žmogus, kurias kartais galime įžiebti viltį išgyventi ir gal atsiprašyti ar atitaisyti padarytą skriaudą. Tai katalikiška ir natūralu.
Tolerancija dar ir apsimoka. Kiek valstybė būtų sutaupiusi mūsų visų pinigų, jeigu nebūtų reikėję suburti tiek policijos pajėgų ir pusdieniui „pakabinti“ sraigtasparnį? Tikriausiai atkirsite: „Kiek valstybė būtų sutaupiusi mūsų visų pinigų jeigu tie gėjai būtų lindėję savo miegamuosiuose?“ Jeigu tą patį liepsime daryti visoms visuomenės grupėms, tai netrukus ir patys su saulės šviesa turėsime atsisveikinti.