Lietuva skęsta alkoholizmo tragedijoje (tai susiję su daug didesne visuomenės dalimi), bet šios problemos nesulaukia didelio atgarsio, o neleidimas gėjams, lesbietėms, transvestitams, transeksualams organizuoti viešų paradų – labai aktualus.
Svarbu skirti homoseksualų potraukį ir gėjų judėjimą. „Homoseksualus“ – tai mokslinis terminas, o „gėjus“ – viešųjų ryšių. Manau, visi žinome, ką reiškia žodis „gėjus“ anglų kalboje: (angl. gay) reiškia linksmą, linksmuolį.
Be jokios abejonės – kiekvienas žmogus vertas pagarbos ir supratimo, nežiūrint kokiai rasei, tautai ar seksualinei grupei priklausytų. Homoseksualios orientacijos asmenys taip pat gerbtini kaip ir kiekvienas mūsų visuomenės pilietis, tačiau ar pagarbą ir šio reiškinio objektyvesnį ir gilesnį supratimą skatina vieši gėjų paradai – tai jau abejotina.
Homoseksualams – vaikai iš mėgintuvėlių
Atsakingai mąstantiems turi būti akivaizdu, kad seksualinės orientacijos įvairovė tai ne tas pat, kas mėgti bulvinius ar miltinius blynus. Šie santykiai daug reikšmingesni ne tik vienokią ar kitokią orientaciją turintiems asmenims, bet ir visuomenei: palikuonių turėjimas, įsivaikinimas. Kalbama apie homoseksualų tariamą teisę įsivaikinti, o nekalbama apie įvaikinamojo teisęs.
Dar grįždamas prie pagrindinės minties, kad būtina skirti homoseksualumą ir gėjų judėjimą, kuris labiausiai šaukia, kad jie yra diskriminuojami, skriaudžiami homofobų, neleidžiama šios gėjiškos kultūros propagavimas. Sukuriamas vargšelių, skriaudžiamųjų, neįgaliųjų, kuriuos reikia užjausti ir ginti įvaizdis, kita vertus – jokiu būdu, teigia jie, homoseksualumas nėra sutrikimas, tuo labiau - liga, o net esą šaunus, demonstruotinas pomėgis - tai linksmuoliai (gėjai).
Ką reiškia vien žiniasklaidoje straipsnis: „Gėjų klube – įžymybių veidai“ ir panašiai. Viename diskusijų forume užduota tema: „Kaip reaguotumėte, jei jūsų vaikas būtų gėjus?“ Visur vartojamas propagandinis terminas „gėjai“ , o ne - „homoseksualai“.
Homofobijos terminas taip pat yra nukaldintas gėjų ideologų. Beje, tikriausiai sąmoningai nepavadino „gėjųfobai“, kad kurį laiką išliktų skriaudžiamųjų įvaizdis. Žodis „fobija“ išreiškia ligotą kieno nors baimę. Ir tokius ligonius, fobijos turėtojus, reikia gydyti, o skriaudžiamiesiems padėti. Gal po kurio laiko, kai manipuliavimas engiamumu nebeveiks, bus išsikovoję teisę organizuoti gėjų paradus ir įsivaikinimo galimybę, gėjų kultūros propagavimui nepritariantys bus vadinami ne homofobais, o „linksmuolių“ fobais.
Lietuvos gėjų lygos organizacijos tikslas yra suformuoti teigiamą visuomenės požiūrį į gėjus organizuojant homoseksualų, lesbiečių, transeksualų, transvestitų šventes, eitynes, šou. Visos šios pakraipos saviraišką įgavo su seksualinės revoliucijos banga, o jos ideologija paprasta, bet koks pasileidimas yra skatintinas, santykiai be įsipareigojimo ir pasekmių yra gėris. Ne veltui homoseksualios pakraipos atstovai pasivadino ne homoseksualų, o gėjų vardu. Ir šis judėjimas labai kryptingai dirba pasaulyje ypač pastaruosius 60 metų viešųjų ryšių, o paskui ir politikos srityse.
Jei tikėsime statistika, homoseksualios pakraipos žmonių pasaulyje daugėja. Anot kai kurių tariamų tolerancijos skleidėjų, todėl, kad turintieji tokią pakraipą, nebebijo prisipažinti tokiais esantys. Tuo tarpu kiti mano, kad gausėja dėl tam tikro įvaizdžio būti kitokiu, protestuojančiu, išbandančiu naujus potyrius. Juk pramogų pasaulio žinutėse tai pristatoma kaip pikantiškos, atkreipiančios dėmesį naujienos.
Tik naivūs šios kryptingos kampanijos užliūliuoti nemato, kad tai yra sistemingas darbas. Juk ne paslaptis, kad Lietuvoje gėjų lyga sočiai finansuojama iš Europos Sąjungos ir kitų fondų. Beje, tenka konstatuoti, kad Europos Sąjunga Lietuvą ne remia, o nusipirko.
Ar yra homoseksualumo genas?
Diskusinis klausimas – ar homoseksualumas yra įgimtas ar nulemtas aplinkos. Gėjų judėjimo atstovai pasitelkdami manipuliaciją, skatindami sukelti savotišką gailestį, kad mes tiesiog tokie esame ir mus priimkite, leiskite tuoktis, įsivaikinti vaikus, bando įteigti, kad tai slypi prigimtyje. Tačiau tikrai niekur nėra mokslinių įrodymu, kad egzistuoja tariamas „homoseksualumo genas“, tai yra tik viešųjų ryšių „antis“. Dėl ribotos straipsnio apimties, palikime šį klausimą kitom diskusijom.
Tačiau tikrai verta atkreipti dėmesį į dažnus pavyzdžius, kaip turėję tam tikrų homoseksualinių polinkių asmenys, sąmoningai sutvarkę savo emocijas psichoterapiauto pagalba, pakeitė savo orientaciją. 1992 susikūrusi „National Association for Research and Therapy of Homosexuality“ (NARTH), kuriai priklauso apie 1000 psichiatrų ir psichologų. Ši organizacija kovoja prieš gėjų ideologiją, nepagrįstas mokslines teorijas, laiko homoseksualizmą psichine anomalija ir terapine praktika įrodo, kad nuo jos galima išgydyti.
Homoseksualumo praktikavimas turi didelių pasekmių visuomenės sveikatai. Štai žymaus Vokietijos Roberto Kocho instituto duomenimis, per vienerius metus šioje šalyje 58 proc. naujų užsikrėtimų ŽIV tenka homoseksualius santykius praktikuojantiems vyrams, kai heteroseksualūs vyrai tesudaro tik 1,5 proc. naujai užsikrėtusiųjų.
O pabaigai belieka užduoti klausimą reaguojant į Lietuvos gėjų lygos vado teiginį, kad gyvename kreivų veidrodžių karalystėje. Ar tą kreivų veidrodžių karalystę ir nebando sukurti būtent gėjų pasaulinis judėjimas vaizduodamas homoseksualumą kaip linksmumą?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!