Nebegaliu tylėti. Esu iš tipinės lietuviškos šeimos, kai tėvai išsiskyrę, tačiau tėvas – pasirinkęs gyventi alkoholiko gyvenimą, eina nuo vienos sugėrovų irštvos prie kitos, net nemoka už butą, o apie mane nesuka galvos.
© DELFI / Andrius Ufartas

Mama dirba pusę etato mažame miestelyje, nesugeba susimokėti net už butą. Tačiau aš stengiuosi kibti į gyvenimą, net ir neturėdama tėvų paramos, stengiuosi įgyti bakalaurą, kad negyvenčiau tokio gyvenimo, kokį gyvena mano pačios tėvai.

Sužinojusi, kad socialinės paramos skyrius teikia socialinę parama, ryžausi gauti ją ir pati, juk tėvas nei dirba, nei kitokių lėšų gauna, mamos alga maža, ji padėti man tikrai negali. Na, smagiausia dalis – vaikščioti į paramos skyrių ir klausyti, kaip vis kažkas trukdo tau ją gauti: tai tėvas neatidirbęs viešųjų darbų, todėl jos nepildys pažymų, tai mama dirba, bet, palaukit, jūs gi matote, kokia mamos yra alga!

Paskui užsimanoma pažymų, kurios, mano galva, tiesiog eilinis pretekstas, kad kažko reikia, juk dabar viskas susisteminta, ir man kaip 20 metų studentei yra aišku, kad tas pažymas galima gauti atsivertus paprastus valdžios vartus ar registrų centrą... (...)

Man labai gaila, kad gyvenu ten, kur alkoholikai, gaunantys pašalpas, jas prageria, o studentas iš vargingos šeimos, atrodo, negaus nieko, o kad gautų, dar turės praeiti alinantį kelią – aš juk tų pinigų neprageriu, juos išleidžiu transportui, apgyvendinimui ir maistui, net turėdama tą mažą sumą, stengiausi taupyti valgyti dėl egzistavimo ir taip pridariau sveikatai nemažai problemų, kurias dabar „srėbiu“. O dar emocinis stresas, kurį patyriu dėl amžino vargo tvarkyti dokumentus…

Man labai įdomu ar mūsų valdžiai rūpi, kas dedasi kaimeliuose ir mažuose miesteliuose?! Ar jie nutuokia, kad alkoholikui gauti paramą, atrodo, kur kas lengviau nei žmogus, kuris siekia kažko iš gyvenimo? Ar gerbiama prezidentė palaikydama akciją „Už saugia Lietuvą“, nepamiršta studentų – juk mes irgi vaikai, tik dar pradedantys siekti karjeros.

Negi man reikėjo pasirinkti tėvo kelią, būti alkoholikei, pagimdyti gvardiją vaikų, juk tokiems čia gyventi – puikiausios sąlygos. Amžinos pašalpos, pagalba drabužėliais, stovyklos... Svarbiausia, kad tada, kai galėjome iš valstybės taip pat imti maksimumą, mums to nereikėjo, mama turėjo geresnį darbą – išgyvenome, tačiau dabar jaučiuosi, kad esu niekas, žmogus, nereikalingas Lietuvai, ji mane atstumia. Todėl nesistebiu, kodėl dauguma jaunuolių žudosi, prasigeria, gal ir aš būčiau tokia, bet draugai mėgina nuraminti.

Man baisu, nes nežinau, kaip pradėsiu šiuos mokslo metus, baisu sulaukti rytojaus ir gyventi toliau, tačiau labiausiai pikta dėl tokio požiūrio į žmogų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI su paklausimu, kaip gauti paramą tiems studentams, kuriems jos reikia, kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistus. Piniginės paramos skyriaus patarėja Rima Kurlianskienė pasidalijo informacija, kam ir kaip skiriama parama:

Šeimoms, neturinčioms pakankamai lėšų pragyvenimui, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, gali būti teikiama piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa ir (ar) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos).

Piniginė socialinė parama teikiama įvertinus nepasiturinčių gyventojų nuosavybės teise turimą turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai yra išnaudoję visas teisėtas pajamų gavimo galimybes.

Socialinę pašalpą turi teisę gauti šeimos ar vieni gyvenantys asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (šiuo metu siekia 102 eurų). Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos teikiamos būste gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims. Nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama, jeigu bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo už būsto šildymą moka daugiau kaip 20 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio. Karšto vandens išlaidų kompensacija – jeigu išlaidos viršija 5 proc. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, geriamojo vandens – jeigu išlaidos viršija 2 proc. pajamų.

Vadovaujantis minėtame įstatyme nustatyta bendrai gyvenančių asmenų sąvoka, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis (102 eurų), arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Siekiant užtikrinti mokiniams ir studentams iš nepasiturinčių šeimų mokymosi galimybes, valstybė remia pilnamečius besimokančius nedirbančius asmenis nuo 18 iki 24 metų savo tėvų šeimoje, nes būtent tėvai tuo metu išlaiko savo pilnamečius vaikus. Tai yra tas laikotarpis, kai asmuo įgyja profesiją ar specialybę, t. y. mokinys baigia profesinę mokyklą, studentas – bakalauro studijas, ir gali pradėti darbinę veiklą. Todėl, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą bendrai gyvenančių asmenų sąvoką, kol studentai mokosi ir jiems dar nesukakę 24 metai, socialinę pašalpą turi teisę gauti būdami savo tėvų šeimos sudėtyje, kai dėl socialinės pašalpos skyrimo kreipiasi vienas iš jų tėvų.

Be to, jeigu studentas yra iš nepasiturinčios šeimos, jis turi teisę gauti socialinę stipendiją, kuri, skiriant piniginę socialinę paramą, neįskaitoma į šeimos gaunamas pajamas.

Išanalizavus paklausime pateiktą informaciją, manytina, kad studentės tėvui, kaip piniginės socialinės paramos gavėjui, buvo pasiūlyta dirbti ne viešuosius darbus, o jis buvo pasitelktas visuomenei naudingai veiklai atlikti. Minėtas įstatymas numato galimybę darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus, nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse (pvz., viešuosiuose darbuose, persikvalifikavimo mokymuose ir pan.), pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui, o jos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją. Tad, piniginės socialinės paramos gavėjai privalo dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pažymime, kad socialinės paramos gavėjas gali ir atsisakyti dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Tačiau net ir tuo atveju, kai šeimos narys be pateisinamos priežasties atsisako dalyvauti savivaldybės organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, tokia šeima nepaliekama be paramos, t.y. paramos teikimas nutraukiamas tik suaugusiems darbingo amžiaus darbingiems asmenims, o socialinė pašalpa ir toliau mokama tos šeimos vaikams.

Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal minėtą įstatymą savivaldybės visais atvejais turi vertinti individualią šeimos situaciją ir visada turi galimybių padėti nepasiturinčiai šeimai. Atsižvelgiant į šeimos materialinę situaciją, patikrinus jos gyvenimo sąlygas, socialinė pašalpa gali būti skirta išimties tvarka, jeigu vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. (t.y. 51 eurų) viršija valstybės remiamų pajamų dydį.

Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo reikia kreiptis į savivaldybės, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta, Socialinės paramos skyrių.

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti: prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, jų veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją; pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, priklausomai nuo aplinkybių); kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.

Savivaldybės yra arčiau žmogaus, jos geriausiai žinodamos gyventojų problemas, be kita ko, turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais minėtame įstatyme nenumatytais atvejais (pvz., skirti vienkartinę pašalpą, apmokėti įsiskolinimą už būstą ir kita), kai parama pagal nustatytą teisinį reguliavimą nepriklauso arba yra nepakankama. Esant sunkiai materialinei padėčiai, dėl socialinės pašalpos skyrimo bendra įstatymo nustatyta tvarka arba išimties tvarka ar kitos socialinės paramos skyrimo, siūlome šeimai kreiptis į savivaldybę, kurioje gyvena (deklaruoja gyvenamąją vietą).

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikinui buvo sunku pripažinti savo lytinę orientaciją: apmaudu, kad savo šalyje turiu tai slėpti
 (311)

Norėčiau, bent dalinai prisistatyti, nes pilnai to padaryti negaliu dėl itin homofobiškos...

Vilniaus plėtra: sostinė pamažu virsta vienu dideliu perkūnkiemiu (72)

Atsiliepiu į DELFI skaitytojo straipsnį „ Pažėrė pasiūlymų, ką reikia gerinti Vilniuje:...

Trys punktai Verygai: jūs visus laikote neišmanėliais, kuriuos reikia perauklėti (273)

Nulis atjautos, nulis nuoširdumo, nulis empatijos. Kas? Veryga. Šiam ministrui aplinkui visi...

(Ne)receptinių vaistų skandalas paskatino pasidalinti istorija: jau ir taip daug ištvėriau (138)

Migrena sergu neseniai, bet labai daug ištvėriau ir dar daug laukia. Norėčiau pasidalinti savo...

Padėtis Lietuvoje išvedė iš kantrybės – pasiūlė tapti Vokietijos dalimi (407)

Pripažinkime, mums nepavyko. 27-erius metus puoselėta Lietuvos idėja, kurią intelekto nesužalotos...

Top naujienos

Orai: laukia kontrastų savaitė – po žiemos vėl grįš ruduo (7)

Iki savaitės vidurio šalyje numatomi žiemiški orai , kurie pažers aibę iššūkių: vyraus...

Nacionalinio vėžio instituto direktorius pataria, kas padės išvengti onkologinių ligų: 12 paprastų žingsnių (155)

Likdamas ištikimas bendrai Europos Sąjungos dvasiai norėčiau pasiūlyti savo idėją Lietuvai...

Laisvadienių kuriozai: jei pasiimsite 3, turėsite 10, ir tai ne vienintelė gera žinia (68)

Šių metų pabaiga pradžiugins netikėta galimybe – jei pasiimsite tris laisvadienius, ilsėtis...

Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis (4)

Pirmadienio pavakarę šalyje oro temperatūra nuo 1 iki 4 laipsnių šilumos.

Šalia Danės upės gyvenančius žmones pasiekė baugus perspėjimas: nevaldomai kyla vanduo (32)

Klaipėdai naktį iš sekmadienio į pirmadienį išvengus potvynio, vis dar gresia kur rimti...

Pradėtas tyrimas dėl leidinio „Naisių žemė“ (135)

Nuo 2013 m. leidžiame laikraštyje „ Naisių žemė “ pilna politinės reklamos, tačiau jame...

Seibutis – apie sprendimą, padėjusį atgaivinti karjerą: širdis tabalavo (6)

Epizodinių vaidmenų atlikėjas, reikalingas tik ginantis – toks Renaldas Seibutis buvo...

Skandalingasis gydytojas pranešė, kad jam pavyko persodinti galvą negyvėliui (58)

Garsusis italų chirurgas Sergio Canavero paskelbė apie sėkmingai atliktą žmogaus galvos...

Gwen Stefani prakalbo apie negyjančias širdies žaizdas: ilgą laiką negalėjau to suprasti (2)

„Aš negalėjau niekada suprasti, kodėl man gyvenime taip daug kartų dužo širdis“, –...

Ilgam išnuomotas Palangos kempingas (2)

Palangos (Nemirsetos) kempingas įgavo koncesininką – buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp...