Kai Seimas dedikuoja vienam ar kitam piliečiui premiją ar apdovanojimą, instinktyviai pamąstai, ar žmogus tikrai vertas tos premijos? Pernai didelį furorą sukėlęs premijos nepaskyrimas buvo pavadinta amžiaus klaida, tačiau šiemet klaida lyg ir buvo atitaisyta.
Tačiau ar tikrai klaida, kad pernai V. Landsbergis negavo premijos? Tada paanalizuokime. Nuo 1990 m. iki šiol prof. V. Landsbergis gavo tikrai ne vieną apdovanojimą bei premiją už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, įvairiais vardais vadinamas laisvės premijas, įvairius ordinus tiek iš Lietuvos valstybės, tiek iš užsieniečių rankų. Tad natūraliai kyla klausimas, ar ši premija ir jam padovanoti tie 5000 eurų, kurie, aišku, paimti iš LRS kanceliarijos arba netgi iš visų piliečių sunešto biudžeto ką nors keičia iš esmės?
Mano nuomone, atsakymas yra ne. Ta premija bus užgožta ir paskęs tarp kitų jo gautų gausybės apdovanojimų bei ordinų. Žvelgiant iš ne senos istorinės perspektyvos tokia situacija karikatūriškai primena Leonido Brežnevo laikus, kai po kiekvieno TSKP suvažiavimo buvo įteikiami jam apdovanojimai ir ordinai. Jau SSRS laikais buvo paplitęs anekdotas, kad L. Brežnevui reikia didinti krūtinės ląstą, nes nebėra, kur kabinti ordinų. Deja, tokią komišką situaciją turime ir Lietuvoje. Taip sakant, nuo TSRS apdovanojimų praktikos netoli tepažengėme.
Jokiu būdu nesu prieš Laisvės premijos teikimą, ją reikėtų teikti tiems asmenims, kurie dar jokio apdovanojimo negavo ar viso labo gavo tik paprastą gėlytę, kuri – jau seniai nuvytusi ir pamiršta. Tad pasvarstykime, kodėl šios 5000 eurų premijos nepaskyrus gerb. Nijolei Sadūnaitei, kurios buitis išties yra kukli, be to, juk toks žmogus kaip Nijolė už kančias, manau, tikrai nusipelnė tų eurų.
Nepelnytai yra pamirštas ir disidentas Petras Cidzikas, kuris gyvena kažkur už Vilniaus kuklioje trobelėje be patogumų. Be to, žymai humaniškiau būtų buvę tą premiją lygiomis dalimis padalinti prie TV bokšto žuvusių žmonių artimiesiems. Nors šiems tikriems didvyriams pagerbti būtų negaila ir po 5000 eurų įteikti asmeniškai jų šeimoms ar artimiesiems, nes jie tikrai to verti ir neužtektų visų pasaulinių pinigų jų netekties kančiai atsverti ir liūdesio ašaroms atpirkti.
Tačiau, deja deja, ši Laisvės premija, mano nuomone, pavirto į solidžią tūkstantinę priemoka prie solidžios pensijos ir kitų pajamų. Jau ne vienas mano kaimynas ar pažįstamas šią premiją spėjo pavadinti Sausio 13-osios tryliktąja pensija prie kitų metinių pensijų ir pajamų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!