Supratau, kad nesu madinga, kai organizuodama vaiko gimtadienį nusprendžiau paieškoti idėjų. Besidomėdama visiškai susipainiojau tarp madų ir visokių pribambasų, kurie dažniausiai daromi tik dėl kitų akių.
Mano vaikui tuoj sueis vieneri metukai, galvojau, kad didelė šventė tokio amžiaus vaikui tikrai nėra įdomi, bet paminėti savo rate su šeima norime. Pirma mintis buvo tik gražus tortas su artimiausiais žmonėmis. Bet kokia naivi buvau su tuo neva paprastumu...
Kelios drauges turi tokio pat amžiaus vaikus ir kai šnekėjome apie vaikams organizuojamas šventes buvau nušvilpta su savo tortu ir sumuštinukais. Pasirodo, dabar mamos gimtadienius daro grandiozinius ir tas paprastumas – tai „nemylinčios savo vaiko mamos požymis“.
Supermamos užsisako „Cake smash“ fotosesijas (man reikėjo gerokai pasidomėti, kas per daiktas tai yra – pasirodo, kai fotografuoja vaiką, sunaikinantį savo pirmąjį tortą, išsiterliojantį jame). Tortai, aišku, baisinio gražumo ir didumo. Tada dar užsakinėjamas ypatingas maistas (ne vaikui, vaikas čia antroje vietoje). Bei, žinoma, mamoms rūpi ir populiarios, nerealaus brangumo dovanos.
Kuo daugiau domėjausi, tuo blogiau jaučiausi. Aš viso labo noriu paminėti man ir mano šeimai tokią svarbią progą, tačiau kažkam pasakyti, kad tą noriu padaryti kukliai – baisu. Kitos mamytės sušoka kaip skėriai: jų nuomone, esi mama, kuri nenori savo vaikui padaryti šventės. Bet ar tikrai, mielos mamos, ta šventė – vaikui?
O gal daugiau nuotraukoms, kurios bus keliamos į instagramą? Juk tam mažam žmogeliui dar nesuvokiamos mamų lenktynės. Jiems svarbu, kad būtų smagu, o kol vaikas išvis mažiukas, tai tos pastangos jam nematomos ir neįdomios. Vaikui svarbiausia, kad šalia būtų jo artimi žmonės. Ir saugumas.
Lygiai tas pats ir su kitom vaiko šventėm – tokiom, kaip krikštynos, kurios virsta kelių dienų festivaliu. Juk krikšto esmė – pats krikštas, dvasingumas, apsauga, o ne kelių aukštų torto dydis ir kaina.
Baisu žiūrėti, kad mažas vaikas nuo pat savo pirmųjų dienų auginamas ir pratinamas prie tokio beprasmio sklaidymosi. Galų gale, ne visi tėvai gali tokias šventės iškelti, o darželiuose mamos konkuruoja, kuri bus kietesnė ir turės daugiau kaspinų ant suknelės. O ką daryti vaikams, kurie to neturi? Jie tampa kažkokie kitokie, atskirti, juos pašiepia. Vien tik del tėvų kaltės vaikai patiria patyčias ir atskirtį.
Kai aš buvau maža, visi savo gimtadienius švęsdavo su tortu ir saldainiais, vaikų būriu. Buvo svarbu, kad būtų smagu! O dabar visi lenktyniauja, kuris brangiau. Vaikai mokomi puikuotis ir visiškai pamiršta vaikišką džiaugsmą. Gal galų gale leiskime vaikams tiesiog džiaugtis vaikyste, o ne nuo pirmų savo gyvenimo dienų sekti kvailas madas ir konkuruoti tarpusavyje tokiais tuščiais dalykais kaip brangus tortas ar prabangi fotosesija?
Tai – dalykai, kurie rūpi tik supermamytėms, o vaikams yra nereikalingi.
