Balsavau...
Kaip balsuoti, buvau neapsisprendęs iki paskutinės minutės. Kodėl? Manau, į šį klausimą nereikėtų atsakinėti 60-70 procentų rinkimo teisę turinčių piliečių. Be abejo - trūko informacijos, o tiksliau nebuvo jokios apčiuopiamos informacijos: kalbu apie paruoštą sutartį su pagrindiniais akcininkais, tarp jų ir pagrindiniu investuotoju „Hitachi“.
Aš - žmogus praktiškas. Tarkim, šiuo metu neturiu savo buto. Jei man kas pasiūlytų Kaune pirkti butą, iš karto domėčiausi apie pirkimo sandorio sąlygas: būsto būklė, kaina, vieta ir t.t. Atsakymas gali priklausyti kad ir nuo kainos: jei to paties buto kaina man būtų parduodama mažesne nei vidutinė rinkos vertė, tai greičiausia pasakyčiau „Taip“, jei viršytų – atsakymas greičiausia būtų neigiamas. Trečiu atveju pasiūlytų, liaudiškai tariant, „pirkti katę maiše“: iš pradžių reikėtų sutikti, o vėliau pasakytų kainą. Tai paaiškinkit, kaip galiu priimti sprendimą nežinant sutarties sąlygų? Kadangi vis dėl to balsavau, tai turbūt aišku, koks buvo mano balsas.
Protingiausias žingsnis buvo tų žmonių, kurie nedalyvavo referendume. Nors ir pats padėjau parašą, kad būtų rengiamas referendumas, tačiau nesitikėjau, kad jį sugalvos surengti dar nesuformavus akcininkų sutarties sąlygoms. Protingiausi žmonės šiuo atveju buvo tie, kurie nepaklausė politikų aiškinimų, kad tai yra patariamasis referendumas ir apskritai nedalyvavo referendume.
Kreipimasis į LR Konstitucinį teismą. Jeigu valdžia ryžtųsi šio referendumo sąlygas kaip nors įtvirtinti, tai kurie nors Seimo nariai turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškintų, ar politikai taip gali elgtis, jei prieš referendumą teigė, kad pastarasis yra patariamojo pobūdžio? Jei referendumas nebūtų patariamojo pobūdžio, tikrai nebūčiau dalyvavęs jame.
Kas toliau? Jei paaiškėtų, kad prie atominės projekto neprisidėtų Estija ir Latvija, o „Hitachi“ galėtų iš projekto pasitraukti už kelerių metų, tada mano atsakymas būtų vienareikšmiškas - „Ne“. Taip pat nepritariu, kad būtų tiesiami keliai, konstruojamos uoste specialios platformos reaktoriams ar būtų skirtos kitos investicijos tol, kol nebus patvirtinta sutartis tarp akcininkų, kurios sąlygoms neprieštaraus Lietuvos piliečiai.
Taigi, politikai iš pradžių turėtų aptarti visas sąlygas, jas surašyti į sutartį, apie sąlygas supažindinti Lietuvos piliečius ir prieš pasirašant šią sutartį referendumu paklausti: taip ar ne. Sutartyje turėtų būti numatyta, kad sutarties sąlygas po referendumo galima būtų keisti tik tuo atveju, jeigu referendumu dėl naujų sąlygų pritartų tauta.
Lietuva investuoja į vieną brangiausių pasaulyje, aplinkai kenksmingą, naftos produktais išgaunamą elektrinę
Spaudoje pasirodė džiaugsmingos antraštės, kad atidaromas dar vienas Elektrėnų elektrinės blokas, kainavęs virš milijardo litų. Tarp kitko užsimenama, kad išgaunama elektra kainuoja 3 kartus brangiau nei rinkos kaina, tačiau tai daroma dėl mažesnio energetinio priklausomumo. Žinant tai, kad čia elektra gaminama iš Rusijos importuotais naftos produktais – nėra suprantamas šis brangus ir aplinkai kenksmingas elektros gaminimo būdas.
Kurį laiką Elektrėnų elektrinei dirbant beveik visu pajėgumu, vietiniai žmonės pastebėjo, kad jau iš kelių šalia Elektrėnų esančių vandens telkinių dingo vėžiai, tačiau „Greenpeace“, organizacijos atstovams turbūt tai nerūpi, nes neteko girdėti, kad nors vienas šios organizacijos atstovas būtų dalyvavęs naujo bloko atidaryme ar kur kitur išreiškęs nuomonę dėl Elektrėnų elektrinės realaus ir stabilaus aplinkos teršimo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!