Prievartą irgi patyrusi mergina kreipėsi į Didžiulius: atsakykite sau į vieną klausimą

Per Lietuvą ką tik nuvilnijo skandalas, kurį geriausiai iliustruoja lietuviškas posakis „iš adatos vežimą priskaldė“. Turiu omenyje ne ką kitą, o Ericos Jennings ir Jurgio Didžiulio pasiutpolkę atsisakant „Telios“ paslaugų dėl to, kad šie savo reklamai pasirinko brolius Lavrinovičius, kadaise teistus už išžaginimą. Jaučiu šiokią tokią pareigą pasisakyti dar vienos grupės, netiesiogiai dalyvaujančios skandale, t. y. seksualinę prievartą arba priekabiavimą patyrusių moterų, vardu.

Arba, tiksliau, savo vardu, nes neapsiimsiu vertinti ir viešai deklaruoti, kaip jaučiasi kitos moterys. Tik labai gerai žinau, kaip jaučiuosi aš. Juk ne veltui net pati Erica Jennings sakė, kad kalbėdami apie brolius ir jų išnykusį teistumą pamirštame, kaip jaučiasi seksualinę prievartą patyrusios moterys. Todėl norėčiau Didžiulių šeimai ir likusiai visuomenei pranešti, kaip bent jau dalis jų jaučiasi.

Gal tamstą Eriką ir kai kuriuos kitus tai šokiruos, bet seksualinę prievartą patyrusios moterys labiausiai nori... pamiršti seksualinę prievartą. Dauguma nesikreipia į teisėsaugą, ne todėl, kad bijo ar jaučia gėdą, nesikreipia, nes tai yra labai šlykšti ir slogi patirtis, kuri, ją permąstant ir prisimenant, kaskart padaro vis didesnę žalą.

Ne, tokių dalykų niekada nepamirši, bet laikui bėgant jie nugrimzta į gilesnius atminties klodus ir išmoksti gyventi, dirbti, mylėti, džiaugtis, kasdien to neprisimindama. Tik taip vėl tampi žmogumi, o ne mėsos gabalu, – kitokio būdo nėra.

Žinoma, taip ramiai ir laimingai gyveni iki tol, kol atsiranda norinčių tai priminti. Erica Jennings minėjo, kad į ją kreipėsi daug moterų, kurios džiaugiasi ir giria Didžiulius dėl tokio poelgio. Skaitydama tai turėjau tik vieną vienintelį klausimą – ar tarp tų moterų buvo išprievartautoji mergina?

Neprašau atsakyti viešai, bet prašau atsakyti sau – ar minimo nusikaltimo auka kreipėsi į jus ir padėkojo, kad viešai primenate jai viską ir skalbiate jos skalbinius? O galbūt į jus kreipėsi ir už kreivus žvilgsnius mokyklose padėkojo šių krepšininkų vaikai? Nes jei į jus nesikreipė nė vienas iš paminėtų asmenų, visi kiti, kurie kreipėsi, netenka prasmės.

Kai dalijamasi svetimu skausmu, jis nėra artimas, savas ir gyvas atmintyje. Jūs savo veiksmais priminėte vienai moteriai jos didžiausią gyvenimo tragediją, kurią ji bando užmiršti 20 metų. Ir patikėkite, aš tikrai žinau, kad tai prisiminus kaskart vis sunkiau pamiršti. Taigi, kalbant apie lietuviškus posakius, tinka ir „gerais norais pragaras grįstas“.

Neužsiimsiu spekuliacijomis, kad siekėte pasidaryti reklamą ar pasipelnyti. Tiesiog paprašysiu, kad kitą kartą, kai velsitės į tokius kompleksiškus ir jautrius klausimus, gerai pagalvotumėte, išsimiegotumėte ir jei ryte tai vis dar atrodys gera mintis, tebūnie. Sėkmės Jums.