Vasarinės vieną mėnesį trunkančios neapmokamos praktikos, privalomos pagal studijų programą, birželio pradžioje pradėjęs ieškoti mano jaunesnysis brolis atsidūrė akligatvyje: pasirodo, dauguma vietų stropiai išgraibstytos buvo prieš gerus kelis mėnesius.
© Shutterstock nuotr.

Faktas, kad jauni, aukštosiose mokyklose studijuojantys žmonės konkuruoja tarpusavyje, siekdami gauti pilno etato darbą, už kurį jiems būtų mokama lygiai nulis eurų, kai tas darbas net nėra kokioje nors Jungtinių Tautų atstovybėje, o eilinėje Lietuvos įmonėje ar viešojoje įstaigoje, švelniai tariant, pribloškia.

O kaipgi gražiai užpildytos gyvenimo aprašymo eilutės ir neįkainojama praktinio darbo patirtis, kurios universitetas nesuteikia (nes kodėl turėtų suteikti)? Iš tikrųjų, netgi šie dažniausiai minimi neapmokamų praktikų „privalumai“ turi savų subtilybių.

2013 m. JAV buvo atliktas įdomus ir vertingas tyrimas: Nacionalinė koledžų ir darbdavių asociacija nustatė, kad atlikusiųjų neapmokamą praktiką absolventų įsidarbinimo iškart po studijų šansai buvo kone tokie patys kaip ir absolventų, kurie studijų metu išvis neatliko jokios praktikos (atitinkamai 37 proc. ir 35 proc.). Atlikusiųjų apmokamą praktiką absolventų įsidarbinimo rodiklis buvo gerokai įspūdingesnis – 63 proc.

Panašios studijos iniciatyva lietuviškame ekonominiame klimate būtų nepaprastai sveikintina: rezultatai gali ir skirtis. Faktas, kad jaunimo nedarbas Lietuvoje išlieka pakankamai aukštas (š. m. gegužės mėnesį užfiksuotas 16,1 proc.), o vienintele išeitimi įveikti užburtą ratą „darbui reikia patirties, bet norint patirties reikia darbo“, rodos, tampa neapmokamos praktikos. Tik ar teikti tokius pasiūlymus žmonėms, kurių darbas, įgūdžiai bei kompetencijos kurs ekonominį pagrindą ateityje, nėra šiek tiek keista?

Neatlygintinų praktikų kultūra vienose šalyse gali būti draudžiama įstatymų, kitose – klestėti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pelno siekiančios organizacijos privalo praktikantams mokėti bent jau minimalaus dydžio atlyginimą. O Lietuvoje, pripažinkime, nelabai kas ir įsivaizduoja, iš ko ir kodėl praktikantams reikėtų mokėti jei ne atlyginimą, tai bent jau padorią stipendiją. Beje, neseniai papildytas Užimtumo rėmimo įstatymas įvedė vadinamąją savanorišką praktiką, t. y. norint praktikuotis legaliai ir tvarkingai, užtenka sudaryti dvišalę sutartį, kuriai nebereikia trečiojo asmens (aukštosios mokyklos) tarpininkavimo. Taigi, dirbti neatlygintinai tampa dar paprasčiau.

Rimtų argumentų, kodėl neapmokamų praktikų kultūros turėtų nelikti, yra ne vienas ir ne du. Štai keli svarbiausi iš jų:

1) Praktikantas savo darbu kuria pridėtinę vertę įmonei ar organizacijai (priešingu atveju praktika yra niekinė), todėl jam turi būti deramai atlyginta. Nustatytas darbo valandas dirbantys praktikantai rašo ataskaitas bei rengia dokumentus, koordinuoja projektus ir organizuoja renginius, analizuoja, siūlo savo idėjas, maketuoja naują leidinį, kuria vizualus ir t. t. Paprastai jie atlieka tokias pačias užduotis, už kurias samdomas darbuotojas gauna fiksuotą atlyginimą;

2) Neapmokamų praktikų klestėjimas didina nedarbą, ypač jaunimo. Kam samdyti etatinį darbuotoją, jeigu tuos pačius darbus gali atlikti papildomų eilučių CV besivaikantys, vienas po kito besikeičiantys praktikantai? Tai viena iš priežasčių, kodėl aukštųjų mokyklų absolventams nėra lengva įsitvirtinti darbo rinkoje. O iš tikrųjų investuoti į tokį darbuotoją įmonei ilgesniuoju laikotarpiu atsipirktų daug labiau, negu kas keletą mėnesių priiminėti naujus „žalius“ praktikantus;

3) Neapmokamos praktikos didina socialinę atskirtį. Susiklosto tokios situacijos, kai praktikas prestižinėse organizacijose atlieka ne gabiausi, daugiausia pridėtinės vertės savo smegenimis galintys suteikti jauni žmonės, o tie, kurie sau gali leisti dirbti už dyką, paprastai turintys pasiturinčios šeimos užnugarį;

Svarbu suprasti, kad neapmokamų praktikų kultūra išliks tol, kol tam egzistuos poreikis, t. y. kol žmonės ir toliau sutiks užmegzti iš esmės vienpusius darbinius santykius. Ar tikrai reikia skatinti jaunimą dirbti už dyką ir ugdyti varganų kelių šimtų eurų atlyginimu besidžiaugiančio žmogaus, kuriam pumpuojama „čia Lietuva, čia turi džiaugtis, kad nors KAŽKĄ gauni“, mentalitetą?

Čia juk esti ir švietimo spragų: ar tikrai gerai suprantame, kas yra darbuotojo teisės, orumas, ar tikslingai perduodame šias žinias kitiems? Esu beveik tikra, kad išmokus šias svarbias pamokas ir efektyviai jas komunikuojant ugdymo procesuose būtų galima išvengti daug skaudžių nusivylimų, tiesiogiai lemiančių vadinamąjį „protų nutekėjimą“ svetur.

Pabaigai, jeigu būčiau darbdavys, skaitydama absolvento gyvenimo aprašymą žavėčiausi jo studijų pasiekimais, aktyvia visuomenine veikla studentų organizacijose ir kitur, išpublikuotais straipsniais, net sezoniniu darbu užsienio šalyje, o ne neapmokama praktika prestižinėje organizacijoje. Nes tokiu atveju tiesiog galvočiau, kad tas žmogus kažkur buvo pametęs savo savivertę ir orumą (...).

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo nuomone? Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Susirūpinę šauktinių tėveliai: kodėl mūsų vaikų neišleidžia namo savaitgaliais? (229)

Nuo spalio 9 dienos į Karaliaus Mindaugo Husarų batalioną, kuris yra Panevėžyje, atvyko atlikti...

Pasidalino įspūdžiais apie Iraną – tokios neapykantos valdžiai daugiau niekur nepastebėjo (36)

Pasakojimą pradėsiu greičiausiai nuo Irano žmonių. Jie nuostabūs. Tikrąja to žodžio prasme....

Nutraukė Tapino „Laisvės TV“ prenumeratą: matyt, laisvę suvokiame skirtingai (262)

Gerb. Andrius Tapinas sekmadienį savo laidoje prakalbo apie ginklus ir kaip blogai, kad Lietuvos...

Kolegų pastabos privertė merginą degti iš gėdos – vėliau gailėjosi savo reakcijos (158)

„Mažos kosmetikos kainos – nusikaltimas prieš moterį“, – skaitau straipsnio antraštę ir...

Jaunoji karta: prisiminkime Baltijos kelio vienybę ir išmokykime vaikus atpažinti savo emocijas (1)

Jau seniai, ir ne tik psichologų, pastebėta, kad tėvai augindami savo vaikus yra linkę naudoti ir...

Top naujienos

Orai: šalį užlies šiluma, bet džiaugsmo neatneš (7)

Po žiemiškesnės savaitės pradžios, antroje savaitės pusėje temperatūra šoktels aukštyn, tad...

20 dienų valgė ligoninės maistą: kai kurie pasiūlymai gerokai nustebino ligoninės komentaras (398)

Šimtai legendų, mitų, komentarų, nuotraukų, klausimų, nuolatinių diskusijų – daug neramumų...

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus: tą pačią skolą bandė išsireikalauti tris kartus (126)

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus – už tai, kad jau trečią kartą tam pačiam...

Rado, kaip atsikratyti nelaukiamų klientų: už kebabą prašo 28 eurų (207)

Verslininkas Karolis Jaruševičius nemėgsta, kai jo valdomą maitinimo įstaigą vadina kebabine ....

Įspūdingų Kauno eglučių kūrėją suviliojo kitas miestas (23)

Neseniai paaiškėjo, kad šiemet miestą Kauno rotušės aikštėje puoš dvylikos metrų aukščio...

Kiek augs lėšos Lietuvos kariuomenei? (225)

Kitais metais Lietuvos kariuomenė s finansavimas peržengs 2 procentų ribą. Tačiau tai – tik...

Rusai įvardijo, dėl ko nepatenkinti Putinu (389)

Rusijos piliečiai mano, kad jų prezidentui Vladimirui Putinui už darbą einant šalies...

Gaisro metu nebuvo laiko galvoti: moters poelgis pralinksmino internautus (5)

Erdvius namus Šiaurės Kalifornijoje turėjusiam poniui Stardust turėjo būti nemenkas sukrėtimas...

Lygino tris skirtingas dietas ir nustatė, nuo ko priklauso geriausi rezultatai

Individualus ir išsamus DNR tyrimas gali labai padėti siekiant kuo tiksliau nustatyti konkrečiam...

Ilgą gydytojo Larry Nassaro seksualinės prievartos aukų sąrašą papildė dar viena olimpinė čempionė (9)

Buvusio JAV olimpinės rinktinės gydytojo Larry Nassaro laukia ilgi metai belangėje. Dar viena jo...