Londone švietė saulė ir buvo šilta diena. Buvau gerokai nustebęs atvykęs į ambasadą apie pietus, kur tikėjausi praleisti daugiausia 15 minučių, ir pamatęs eilę nusidriekusią palei visą Lithuania House ambasados pastatą ir aplinkinius gyvenamuosius namus. Tai buvo ne tokia eilė, kurią pamatęs atsidūsti, nukabini nosį ir pradedi svarstyti, kiek laiko čia sugaiši. Tai buvo eilė, kurią pamatai ir iš nuostabos nežinai, kaip reaguoti, tačiau pirma mintis, kuri man atėjo į galvą buvo „Pagaliau!“. Pagaliau matau eilę žmonių, ką vadinčiau aktyvia ir pilietiška Lietuvos visuomenės dalimi, reziduojančia užsienyje, tam tikras gyvasis lietuvių ir lietuvybės rezervas užsienyje.
Eidamas eilės galo link, turėjau puikią progą trumpai peržvelgti susirinkusius žmones. Šiam darbui atlikti puikiausiai gelbėjo saulės akiniai: atrodytų keista, jei nebandyčiau maskuoti savo smalsumo ir pradėčiau spoksoti į tautiečius praeidamas pro juos, lyg turėdamas Priority Boarding į vieną iš pigių oro linijų skrydžių į Lutono ar Stanstedo oro uostus. Ar ne?
Iš pažiūros eilę sudarė entuziazmo ir geros nuotaikos nestokojantis jaunimas, jaunos šeimos ir kiek vyresnio amžiaus piliečiai, kurie, sakykime, atrodė kaip tipiški darbo klasės atstovai. Pralaukęs kiek trumpiau nei valandą eilėje ir atidavęs savo balsą, pradėjau svarstyti kaipgi atrodys balsavimo rezultatai.
Vakare buvau dar kartą maloniai nustebintas, kai žiniasklaida paskelbė išeivijos rezultatus. VRK duomenimis, LR ambasadoje Londone, kurioje turėjau progą balsuoti ir aš, už Ingridą Šimonytę balsavo 50,03 proc., už G.Nausėdą – 30,27 proc. Bendras balsavimo visose LR diplomatinėse atstovybėse vaizdas buvo gana panašus: I. Šimonytė surinko 52,23 proc., G. Nausėda – 28,67 proc. balsų, kurių iš viso buvo kiek daugiau nei 35 tūkstančiai.
Dabar pagalvokime, ką šie rezultatai, bent jau iš menkos dalies, sako apie užsienyje gyvenančius lietuvius.
Nors bendras visų emigrantų skaičius yra keliskart didesnis nei balsavusių ar užsiregistravusių balsuoti, tačiau aktyvi ir pilietiška emigrantų dalis, mano manymu, labai aiškiai pasakė – mums ne vis vien ir mes žinome, kuris kandidatas yra geriausias variantas Lietuvai. Žiūrint į balsavimo rezultatus, yra nemenkas šansas, kad keturi iš penkių žmonių, kurie laukė eilėje pareikšti savo valią kartu su manimi, statistiškai, o gal ir vertybių prasme, yra tokie patys kaip Tu, vilnieti, kaunieti ar klaipėdieti. Turbūt tai gali būti šioks toks siurprizas Lietuvoje esantiems tautiečiams, kurie neretai mus bendrai vadina čikenfaktoriais, žuvų skutėjais ar kažkaip panašiai. Realybė yra tokia, jog lietuvių išeivija yra didelė ir labai mišri – beveik tokia pat įvairi kaip Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono elektoratas sudėjus kartu – tačiau aktyvioji dalis – sąmoninga ir brandi.
Šiuo straipsniu, o ir šių rinkimų proga, norėčiau pasidalinti savo nuomone ir pabrėžti, kad bendrumo taškų tarp gyvenančių Lietuvoje ir užsienyje yra daug, ir tikrai ne tik šeimyniniai ryšiai, patriotizmas, kitos bendros vertybės, o ir kandidatai, kuriems išreiškėme daugiausia paramos savo balsais. Taip pat noriu tikėti, kad didžioji dalis lietuvių, kaip tauta, nesvarbu, kaip plačiai būtų išsibarstę, yra modernių ir vakarietiškų pažiūrų pilietiški žmonės, kurių santykiai pirmiausia grįsti pagarba vieni kitiems. Todėl prieš brėždami ribą tarp jų (emigrantų) ir mūsų (gyvenančių Lietuvoje), prieš sumenkindami arba kartais netgi niekinančiu tonu kalbėdami apie visus emigrantus bendrai, siūlyčiau pagalvoti, ar tikrai mus taip daug skiria? Mano atsakymas būtų ne, dažnu atveju mus skiria vos kelios valandos lėktuvu, tik tiek.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.