Kada pagaliau mes tapsime tuo subrendusiu, suaugusiu žmogumi, brandžia ir protinga valstybe, kurioje nebebus švogerystės ar giminystės ryšių įtaisant į šiltas kėdes artimuosius, o tiesiog jausdami atsakomybę, rinksimės dirbti tuos, kurie tiesiog augins mus, kaip valstybę, kurie dirbs tautai ir valstybei, o ne sau? Ar bus jums kada nors gana? Kiek dar jums reikia plėšti savo tautą? Ar jūs tikrai norite tapti turtingiausiais kapinių gyventojais? Gal kas pasakys, kad galime palaukti, juk ne taip greitai valstybė stojasi ant kojų po buvusios priespaudos metų. Nemanau, kad nebuvo įmanoma pakelti valstybės ir stoti drąsiai iškelta galva, lygioje gretoje su kitomis ES valstybėmis, nesivelkant tos eilės gale, jei mūsų išrinktieji, galų gale, pradėtų naudotis sąžine pagaliau.
Jei, gerbiamieji, nejaučiate tokio jausmo, kaip sąžinė, gal reikėtų priimti įstatymus, kurie privers jus jausti baimę? Kada pagaliau bus atsakomybė, ne kažkokia politinė, be jokių pasekmių, o asmeninė, nebūtinai baudžiamoji, užteks ir finansinės, už blogus, lobistinius, kenkiančius valstybei ir jos gerovei, sprendimus? Pirma partija, kuri priims tokius sprendimus ir dar pademonstruos, kad jie veikia, taps mano, o tikiuosi ir daugelio piliečių, favorite ilgiems metams. Ir gerbiamieji Seimo nariai, tie, kurie jau seniai turėtų džiaugtis anūkais ir ramiu gyvenimu artimųjų aplinkoje, užleiskite savo vietas jauniems, gabiems ir talentingiems žmonėms, kurie gal norės sukurti geresnę valstybę ir bus jau išsižaidę smėlio dėžėje ir jiems labai sunku prasibrauti prie valstybės vairo, kuris tiesiog nepaleidžiamas iš švogerių ar giminių rato, dabar valdančių valstybę, net ir gabiems, be giminystės ryšių ar pažinčių, sunku prieiti prie vairo.
Jau tikrai pavargome laukti, juk gyventi oriai norime dabar, o ne po mirties, kapinėse. Bent jau mane, parašyti šiuos žodžius, pastūmėjo dabartiniai žaidimai ir rožių karai valstybėje. Dabartiniai valdantieji, tikrai jau pasirašė sau nuosprendį, o kas bus kiti, kas ateis vėl – švogeriai, giminės, ar pagaliau tikrai norintys pastatyti savo valstybę tokią, už kurią norės piliečiai kovoti, ją ginti ir globoti, mokėdami tvarkingai mokesčius, neslėpdami jų, žinodami, kad juos paskirstys sąžiningai ir valstybės naudai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!