Mano vaikas yra antrokas ir jau antrus metus tenka ne tik investuoti į mokyklos gerovę, bet ir pirkti kanceliarines ir kitas darbo priemones mokytojai.
Mokytoja savo nuožiūra užsako baldus į klasę, pateikia sąrašą, kuriame yra, pavyzdžiui, projektorius, spausdintuvas - kopijavimo aparatas ir nauja programinė įranga jos kompiuteriui. Nekalbu apie tai, kad klasės pakraipa IT (Informacinės technologijos – DELFI) – be konkurso pirkome vaikams kompiuterius iš, kaip vėliau paaiškėjo, gero mokytojos draugo. Aišku, kad priežiūra ir visi kilę nesklandumai yra tėvų reikalas, ne mokyklos.
Reguliariai gaunami „užsakymai“ spausdintuvo kasetės keitimui, popieriui, rašymo priemonėms.
Esame gavę sąrašą darbų, kuriuos turime atlikti mokytojos organizuojamai konferencijai. Konferencija ne vaikams, o pedagogams...
Tai yra ir tėvų problema, nes jei klasėje yra daug pritariančių tokiai sistemai, tuomet nepritariantys gali tapti priešu visai klasei. Pavyzdžiui, buvo iškelta idėja, kad visi turime „susimesti“ rekuperacinei sistemai... Nors buvo nepritariančių, dalis tėvų savavališkai tai padarė, todėl teko labai žeminti klasės lubas. Pasekmės – nuolat skaudančios vaikų galvos, kadangi kvėpuoti nėra kuo dėl erdvės sumažėjimo, lempos šviečia tiesiai virš galvų...
Ir čia tik maža dalis istorijų...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.