Esu vedęs, mano žmona daug kuo gera moteris. Bet yra ir nervų ėdimo. Dar draugystės pradžioje pastebėjau, kad žmona nėra lengvo charakterio, yra gan valdinga, tačiau į tai per daug nekreipiau dėmesio. Maniau, kad apsitrinsim, kartais nusileisdavau vien dėl ramybės.
Bet kai susituokėm, tas valdingumas išryškėjo dar labiau, ir laikui bėgant gyventi darosi tikrai sunku. Jau kelinti metai ta kontrolė tik blogyn.
Aš, kaip kiekvienas vyras, tikrai kartais noriu pabūti atskirai nuo šeimos, vyriškoje kompanijoje. Tikrai tuo nepiktnaudžiauju, bet kartais norėčiau – be didelių pykčių su žmona – sau tą leisti. Kai išeinu susitiksi su draugu ar noriu išvažiuot su bendradarbiais pažvejot, grįžus manęs laukia tikras pragaras.
Ne tik tai, kad grįžus manęs laukia surauktas žmonos veidas ir visiškas nekalbėjimas, bet dar mane nuolat išgrūda miegoti į kitą kambarį. Vieną kartą siūlė miegot balkone! Žinodamas, kas manęs laukia grįžus namo, net grįžti nenoriu.
O didžiausia neteisybė ta, kad žmoną tikrai dažnai išleidžiu su draugėmis į kokius renginius ar koncertus, likdamas su vaikais namuose. Ir tame nematau nieko blogo, juk visi nori atsipalaiduoti. Bet ta neteisybė mano atžvilgiu tikrai nervina.
Žmona kiekvieną kartą darosi vis agresyvesnė ir piktesnė. Paskutinį kartą jos reakcija buvo tokia, kaip nė vienas vyras pažįstamas nematė tokių dalykų: grįžau, jinai užrakino visus kambarius ir turėjau miegoti koridoriuje ant grindų. Nežinau net ką daryti ir kaip tartis. Toks elgesys nėra normalus šeimoje, bet nepradėsiu jėga aiškintis?!