aA
Visą pasaulį sukrėtę išpuoliai Paryžiuje paskatino aštrias diskusijas viešojoje erdvėje. Socialiniuose tinkluose netrukus pasipylė komentarai, kuriuose ekstremizmu kaltinami musulmonai, jų religija, užsipuolami karo pabėgėliai. Pasirodė nuomonių, jog Prancūzijoje išpuolius buvo lengva įvykdyti, nes čia jie lengvai gali įsimaišyti tarp imigrantų. Taip neva duodama suprasti, kad Lietuvoje Paryžiaus įvykiai vargu ar gali pasikartoti, nes mes „pakankamai grynakraujė“ tauta.
Pabėgėliai prieš terorizmą
© Stopkadras

Terorizmas neturi religijos

Tie, kas šiandien skaičiuoja, kokią religiją dažniau išpažįsta teroristai, greičiausiai nieko nežino apie terorizmo reiškinį arba turi kitą tikslą - sukelti dar didesnę sumaištį. Panašiais momentais kaip Paryžiaus išpuoliai, naudojasi ekstremalios dešiniosios organizacijos, skleisdamos išsivalymo, tautos grynumo idėjas. O jos sukelia dar didesnę priešpriešą, mažumų diskriminaciją, ko išdavoje vėl einama prie didesnių konfliktų. Taip užprogramuojamas užburtas ratas, kai neadekvatus veiksmas sukelia dar stipresnį atsaką, o šis dar vieną – tačiau jau iš kitos visuomenės grupės.

Modernus žodžio „terorizmas“ vartojimas prasideda nuo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikų, kai šią šalį valdę jakobinai 1793–1794 metų teroro kampanijoje nužudė šimtus žmonių. XIX amžiuje visoje Europoje buvo madinga sprogdinti karalių ir imperatorių šeimas ir tų išpuolių metu žūdavo visi esantys greta. Žymiausias toks išpuolis vyko 1914 metais Sarajeve ir išprovokavo Pirmąjį pasaulinį karą. Religinis terorizmas, kuris šiandien siejamas su islamu, iš tiesų gimė Airijoje, kur susidūrimai tarp katalikų ir protestantų tapo istorija tik prieš keliolika metų. Todėl jei Jūs būdamas europiečiu jaučiatės kažkuo pranašesnis – tiesiog atsiverskite istorijos vadovėlį.

Būtina pabrėžti, kad terorizmas yra netoleruotinas įvairių religijų žmonėms, taip pat musulmonams. Būtent musulmonai šiandien daugiausiai kenčia nuo teroro išpuolių, kurie vyksta daug dažniau jų kraštuose nei Europoje. Štai Didžiosios Britanijos jaunimas parengė video klipą, kuriame musulmonai atsiriboja nuo „Islamo valstybės“ veiklos ir garsiai pareiškia, kad šios organizacijos veikla vykdoma ne jų vardu.

"Korane niekur nesakoma, kad kitos religijos ar tautos turi būti užpultos. Nupjauti žmonėms galvas yra niekinga. Jei oro atakos gali sustabdyti šiuos fundamentalistus, agresyvių idėjų plitimą, aš esu už tokius veiksmus", - sakė 65 metų amžiaus Enes Mustafic, kurio pasisakymas, deja, taip ir nepastebėtas Lietuvoje, dar rugsėjo mėnesį išplito vakarų žiniasklaidos rengtuose straipsniuose.

Sienos nepadės išsigelbėt

Nepaisant to, kad islamo valstybės gretose yra gausu europiečių, Paryžiaus įvykių kontekste atpirkimo ožiais norima paversti pabėgėlius. Pasipylė komentarai, jog būtent tokių įvykių ir reikėjo laukti. Neva pabėgėliams į Europą bėgant nuo Sirijos karo neaišku, kas čia galėjo patekti. Žiūrėk, tuoj pasirodys pasiūlymai, jog norint užtikrinti saugumą, būtina juos grąžinti atgal, iš kur jie atėjo, arba uždaryti ir nuolatos saugoti. Taip iš esmės bus siūloma arba pasmerkti žmones myriop, nes dalis jų būtų grąžinta ten, kur jiems kilo grėsmė, arba kuriami getai, kurie taptų neramumų židiniais.

Būtent sienų statymas mūsų visuomenėje ir leidžia radikalizmui klestėti. Kiekviena tokia tragedija pažadina mumyse norą apriboti kitų žmonių laisvę ir net atsisakyti savo laisvės vardan saugumo. Šiandien atpirkimo ožiais tampa pabėgėliai, musulmonai, ne taip senai jais buvo žydai, kas bus kitas? Tačiau būtent to ir siekia teroristai – mus įbauginti ir atsisakyti to visuomenės raidos kelio, kurį pasirinkome ir tapti panašesniais į juos. Kai kurie politikai garsiai rėkia apie būtinybę statyti daugiau sienų - ne tik valstybėse narėse, bet ir visuomenėje, kuri padalinama į visateisius senbuvius ir beteisius atėjūnus. Tai - kelias į niekur. Tie, kas šiandien niekina demokratiją, laisvę, tyčiojasi iš „europietiškų vertybių“, tolerancijos sąvokų, daro tai patogiai naršydamas internetu saugioje aplinkoje.

Jei atsakas į Paryžiaus tragediją bus mažesnis rūpestis pabėgėliais ar imigrantais – tai mes išduosime savo vertybes. Jau šiandien pabėgėliai yra atstumtieji, nes mėnesiais laukia, kol bus užregistruoti ir įgis bent šiokias tokias teises. Kol kas šių žmonių integracija yra tik epizodinė - politikai apie tai daug kalba, o būrio savanorių tam neužtenka. Tuo tarpu nemenka dalis visuomenės vis labiau atvirai reiškia savo nepasitenkinimą ir net nesistengdami įsigilinti į tokios migracijos priežastis. Panašiai elgiamės ir su imigrantais. Didžiajai daliai visuomenės iki šiol atrodo, kad visiškai normalu nepriimti į darbą imigranto, nes jis yra kitoks – ne čia gimęs. Nepaisant to, kad leidžiame vaikus mokytis į užsienį, nes tai praplečia akiratį, iki šiol galvojome, kad kitataučių buvimas kažkokiu keistu būdu neigiamai gali atsiliepti darbo kokybei.

Paryžiaus tragedija – paskata keistis

Siekiant išvengti Paryžiaus tragedijos ateityje, reikia ne radikalizmo, baimių kėlimo, o susitelkimo. Daugelis mūsų esame baisingai užsiėmę, tačiau juk viskas priklauso nuo prioritetų. Jei suvoktume, kad saugumas priklauso ne tik nuo to, kiek sunkiosios ginkluotės Europa turės, ar kiek jėgos struktūrų žmonių sugebėsime įdarbinti, o daugiau nuo pačių žmonių ir jų tikėjimo savo šalimi, noro ją ginti nuo visų grėsmių – tuomet galėtume pasiekti nemažų permainų. Kalbu apie žmones plačiąja prasme – tiek šimtus metų tam tikroje teritorijoje gyvenusius, tiek imigrantus, tiek tautinių mažumų atstovus, tiek pabėgėlius, kurie nuo pirmųjų dienų Europoje žinotų, kad už musų vertybes verta kovoti.

Pradėkime nuo smulkių dalykų, pavyzdžiui, žmonių, kurie mato, jog šalia jų kažkas mušamas, apvagiamas, žeminamas ir pan., elgsenos. Juk nemenka dalis atsitiktinių praeivių nuleidžia akis ir pasišalina. Paryžiaus tragedija – tai tinkamas momentas pažiūrėti į save ir gerai pagalvoti – kokį poveikį daro mūsų veiksmai, kai į vieną katilą sumetame musulmonus, teroristus ir pabėgėlius.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilnietei konteinerio turinys atėmė amą: žmonės, ar jums su galva viskas gerai? (112)

Lyja, šalta, neisiu ir nefotografuosiu, bet užtat papasakosiu, ką man teko išvysti viename...

Sunki senjorų padėtis bado akis: neužmirškite, ponai Lietuvos valdantieji, kad netrukus jūs užimsite jų vietą (105)

Ak, tie senoliai! Kokie jie šaunuoliai! Tokius žodžius kartais tenka išgirsti žiniasklaidoje, kai...

Atsakas nusivylusiam vyrui: o ką tu padarei, kad tavo moteris norėtų sekso? (171)

DELFI publikuotas straipsnis apie nusivylusį vyrą, kurio žmona gimus vaikams jau ilgą nenori...

Atėjus šeimyniniams džiaugsmams, išėjo vyriški: viskas dėl to prakeikto sekso... (724)

Rašau, nes nebeturiu ko prarasti. Tegu perskaito, kas tik nori, tegu tai būna šauksmas į tyrus,...

Pragaras, kurį patyriau darbe: pagrindiniai požymiai, kad jus nori „išgyvendinti“ (152)

Visai neseniai paplitus temai apie “mobingą“ darbe, aš vėl prisiminiau tuos rytus, kai vos vos...

Top naujienos

Praėjo 3 metai, kol Kornelija išdrįso pasakyti, kas su ja vyksta: simptomai tokie baisūs, kad gyvenimui vietos nebelieka (9)

Dvigubas gyvenimas: vienas – išoriniame pasaulyje, kitas – kai lieki vienas su savimi. Daugybė...

Staigmena Vilniaus vairuotojams: greičio matuokliai Vakariniame aplinkkelyje ėmė veikti kitaip (88)

Prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio eismo tvarkos įpratę vairuotojai sulaukė staigmenos. Trys...

Slaptos policijos operacijos užkulisiai – kaip buvo sulaikytas ginkluotas narkotikų prekeivis (73)

Ką jaučia pareigūnai, kurie privalo sulaikyti ginkluotą ir nelabai ką prarasti turintį...

Po įspūdingo mūšio Adomaitis priekaištavo LKL: suprantu, tai verslas, bet kur tada prioritetai (39)

Vilniaus „Rytas“ (4/5) antradienį vakare ne tik įveikė Bursos „Tofaš“ komandą (4/5),...

Lietuvą pasiekė šaltesni orai – saulė švies, bet nešildys (5)

Ankstų trečiadienio rytą bus ne tik slidu, bet ir šaltoka, daugelyje rajonų temperatūra sieks...

Už borto – Amsterdamo auksiniai berniukai ir Milano vilkai (1)

Praėjusiame sezone UEFA Čempionų lygos pusfinalį pasiekęs ir Europą atakuojančiu futbolu...

Giedrius Drukteinis

29 Volstryto maklerio taisyklės (1)

„Tas, kas žino, nesako. Tas, kas sako, nežino“, – mėgo kartoti ilgametis legendinio Volstryto...

Dėl vieno įspūdingiausių gamtos objektų skambina pavojaus varpais: vaizdas graudus (15)

Viktorijos krioklys , kur Pietų Afrikos Zambezės upė 100 metrų krinta žemyn į plyšį...

5 kavinių ir restoranų gudrybės, kurios kenkia mūsų organizmui (9)

Absoliutus sąžiningumas verslo pasaulyje – reiškinys retesnis, nei norėtųsi. Dauguma...