Iš anksto nusiunčiau nuotrauką, paklausiau, ar galės sulyginti plaukų spalvą, ar nepakenks plaukams ta procedūra. Parašė, kad nepakenks. Nuėjusi į kirpyklą dar du kartus paklausiau, ar dar daugiau nepakenksiu plaukams. Sakė: „Nesijaudinkit, nėra kam čia pakenkti, gausis gražiai.“
Aptarėm spalvą, sakiau, noriu ir toliau likti blondine. Bet teko skaudžiai nusivilti.
Po ilgų sėdėjimo kirpyklos kėdėje valandų meistrei kažkas nesigavo. Vis tepė, kriauklėj kažką vėl plovė, vėl tepė, ir vis kalbino, kad nesekčiau, ką daro. Gavau šoką, pažiūrėjusi į veidrodį. Atrodau kaip po gaisro. Tamsūs plaukai su žaliu atspalviu.
Sako: „Neėmė pigmentas, stebuklų nebūna.“
Va, koks pasiteisinimas meistro. Pinigų neėmė, suprato, ką padarė, matyt. Po kelių dienų susisiekiau, paklausiau, kaip dažė, kad tokie plaukai išėjo? Nes kirpykloj man buvo šokas, tuo metu nieko nebeklausiau. Paskui parašiusi dar nusiunčiau nuotrauką, parodžiau, kokios būklės plaukai, kiek nutriušo per jos dažymus. Parašė, kad plaukai jau buvo prastos būklės, kai atėjau, o taigi jos darbas įvertinti mano plaukus – ar galima dažyti, ar ne. Ar tik pinigai rūpi?
Turėtų būti pagal įstatymą kokia nors atsakomybė kirpėjui, dabar kas, kad neėmė pinigų, o kas man sugrąžins plaukų būklę, nutrūkusius plaukus, spalvą, tas nerimo dienas? Be to, kiek kainuos dabar sugrąžinti plaukų spalvytę ir būklę? Galėjau ir dvigubai sumokėti, kad tik būtų padariusi gerai. Išeina taip, kad gali daryti kaip nori ir bet kaip, vis tiek niekur nepasiskųsi.
