Būna dar medis, kuris turėdamas silpas šakas suserga. O kas, jeigu ne šaknys lietuviui yra Lietuva ir jos istorija? Patriotiškumas ir pilietiškumas tikrai nėra kažkoks balastas ar atgyvenęs artefaktas – priešingai, jis naudingas daugeliu prasmių, netgi sveikatos. Visiems pragmatiškiems ir abejojantiems pilietiškumo nauda bei „įdomumu“ – keturių punktų instrukcija, padiktuota filmo „Misija Sibiras’13. Tiumenė“.
I punktas. Pilietiškumas yra nuolatinis mokymasis
Pilietiškus žmones nuolatos tobulėti ir mokytis verčia ne tik asmeninės paskatos, bet noras duoti kažką gero kitiems – savo bendruomenei. Taip išeina, kad jų motyvacija – gerokai didesnė! Pilietiškas žmogus dažniausiai gerai išmanys istoriją – tokiu būdu jis ne tik blizgės protmūšiuose bei intelektualiau nusiteikusių draugų kompanijoje, bet ir žinos, kokiame žmonijos kelio etape jis dabar randasi. Toks žmogus rečiau jaučiasi kaip atsitiktinai į pasaulį išmesta smiltelė – jis save suvokia platesniame kontekste ir perspektyvoje. O istorijos mokytis galima labai įdomiai. Paklauskite tų, kurie keletą savaičių sekė lietuvių tremtinių pėdsakais Sibire – jie įsisavino ne tik istorijos pamokas, bet ir daug praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, medžio apdirbimą arba efektyvų apsisaugojimą nuo uodų. Ir viskas dėl pilietinių paskatų!
II punktas. Pilietiškumas generuoja kūrybą
Tremtinė Danutė, tebegyvenanti Sibire, pasitinka lietuvių ekspediciją savo pačios kurtomis eilėmis apie Lietuvą. Kažin, ar šiandien galėtume taip džiaugtis ir, pavyzdžiui, Maironio poezija, jeigu jis nebūtų buvęs toks patriotiškas. Tėvynės meilė, išvirtusi į poeziją, dainas, dailę dovanoja mums daug nuostabių meno kūrinių, nešančių savą indėlį į kultūrą. Tad šį įkvėpimo šaltinį verta saugoti.
III punktas. Pilietiškumas = bendruomeniškumas
„Lietuviai juk bendruomeniški. Mato įrankį, ima ir dirba“, – pasakoja vienas Sibiro takus mynęs ekspedicijos dalyvis. Aristotelis žmogų vadino politiniu gyvūnu, o kas yra politika jeigu ne gyvenimo bendruomenėje menas? Šiandien psichiatrai sako, kad socialinių ryšių bendruomenėje silpnėjimas labai prisideda prie depresijos, nuolatinio nerimo ir kitų perdėto individualizmo epochos negalavimų. Pilietiškumas visų pirma ir skatina jausti atsakomybę už politinę bendriją, už šalį ir už aplinkinius. Tokiu būdu jis priverčia žmogų išlįsti iš savo „mažyčio individualaus aš“ ir buria geriems darbams (tokiems kaip „Misija Sibiras“).
IV punktas. Pilietiškumas gali tapti nuotykiu
Kiekvienas bent kažką žinantis apie „Misiją Sibiras“ pripažins, kad pilietiškumas gali įgyti labai įdomias ir netradicines formas. Tremtinių palikuonių Sibire lankymo ir lietuvių kapaviečių tvarkymo išvyka yra fenomenas, bet tai tėra vienas pavyzdys, į kokius nuotykius galima leistis vedamam pilietinių paskatų.
Tereikia šiek tiek fantazijos ir, taip, šiek tiek patriotizmo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!