Nieko čia blogo – aš visai nepykstu ant tos mergaičiukės – greitai plaukia, atidavė visas jėgas, jos garbei sugrojo LR himną ir, kai kas, galbūt pirmąjį kartą išgirdo, kad tokia valstybė kažkur yra.
Neseniai Vašingtone pasibaigė pasaulinė moksleivių chemikų olimpiada. Ten mūsų jaunieji moksliukai pasipuošė visų spalvų medaliais – aukso, sidabro ir bronzos. Na ir kas? Gal ir buvo kur nors apie tai kokia žinutė – kam čia svarbu ta chemija? Nei juos prezidentė sveikino, nei interviu televiziją ėmė... Kam čia įdomu? Bijau, kad jeigu koks LR moksliukas atrastų vaistus nuo vėžio, apie jį tebūtų parašyta kokių trijų eilučių žinutė specializuotame medicinos žurnale...
Apie jaunąją plaukikę greitai žinosime viską – ir kaip ji verkia, ir kaip šypsosi, ir kokius ledus mėgsta ir kt. Apie tą vaikinuką iš Kauno, pargabenusi pasaulinės olimpiados auksą, ko gero, neišgirsime nieko. Na kas rimtai domėsis, galės rasti informaciją Švietimo ministerijos tinklalapyje, ten tikriausiai jo pavardė bus įrašyta...
„Nuleisti garą“?
Sunku nepaminėti senovės Graikijos, kur bent pirmuosius porą šimtų metų nuo olimpinių žaidynių atsiradimo sportas buvo laikomas žmogaus fizinio tobulėjimo ar bent fizinio tobulumo siekimo priemone. Ten atletai sportavo norėdami būti gražūs ir stiprūs žmonės. Dabartinis rekordų siekimas nieko bendro su tobulu ir sveiku žmogumi neturi. Sportininkas aukoja visą save, kad pasiektų rekordą – dažnai dėl to žaloja save fiziškai ir dvasiškai. Kartais jam už tai „numetama“ kiek pinigėlių...
Pirmieji visai atvirai sportą kaip priemonę „garui nuleisti“ ėmė naudoti senovės romėnai. Aristokratai rengdavo gladiatorių kovas ir įvairias varžybas, norėdami pelnyti liaudies palankumą sau asmeniškai, arba norėdami, kad piliečiai kuriam laikui pamirštų skurdą, neteisingumą ir nemaištautų. Sportininkų sveikata ar net gyvybė jiems visai nerūpėjo. Romoje vykdavo mirtinos gladiatorių kovos, Bizantijoje buvo populiarios vežimų lenktynės, kurių metu žūdavo ar susižalodavo didesnė pusė dalyvių...
Taigi ir dabar – raudokime dėl LR rinktinės pralaimėjimo argentiniečiams, džiaukimės JK gyvenančios ir anglų trenerio treniruojamos R. Meilutytės aukso medaliu ir negalvokime apie artėjančią antrąją krizės bangą, skurdą, alkoholizmą, užsienio viešnamiams pardavinėjamas lietuvaites, neišaiškintas rezonansines bylas bei kitus dalykus. Sportas - opiumo dozė kvailiams, kad jie nemąstytų?
Pastebėjote kaip dabar žiniasklaida ir valdžia trokšta iš krepšinio padaryti „antrąją LR religiją“? Kaip pučiamas olimpinių žaidynių burbulas?
R. Meilutytė už medalį, kaip jau minėjau, gaus lietuviams atrodančia didelę 400 tūkst. Lt sumą. O ką gausime mes? Šiek tiek užsimiršimo, atsipalaidavimo ir po žaidynių vėl mąstysime, kaip išgyventi už minimalią algą...
Daugelis iš to pelnosi...
Mes kartais sužinome kiek tūkstančių, kartais milijonų, uždirba sportininkai aukodami save, jaunystę ir geriausius gyvenimo metus vienokiam ar kitokiam rekordui. Bet pinigėliai, kuriuos gauna čempionai, tėra tik labai menka dalis – gal kokia promilė nuo bendros sumos, kuri sukasi sporto versle.
Štai stambi televizijos kompanija už teisę transliuoti Londono olimpines žaidynes sumokėjo pusantro milijardo dolerių... Reiškia, tikisi uždirbti žymiai daugiau. O kiek dar visokių firmų, kompanijų ir t.t. varo „biznį“, aptarnaudamos sportą bei sirgalius? Legaliai ir nelegaliai. Todėl žiniasklaida, kuri irgi iš to pelnosi, kiek galėdama pučia tą sporto burbulą... Ir kažkodėl beveik neteikia informacijos apie korporacijų pelnus.
Na, o alaus bare susibūrę storuliai mojuoja bokalais, klykia žiūrėdami kaip būrelis milijonierių spardo kamuolį arba jį mėto į krepšį ir krapšto paskutinius centus, kad galėtų išgerti už mėgstamos komandos pergalę... Nors nuo to jie nei plonesni, nei turtingesni netaps...
Politika, verslas, garo nuleidimas – kas dar? Neoficialus „karas“ tarp valstybių dėl medalių, nemenkos išlaidos eiliniams ir didžiuliai pelnai korporacijoms. Na, dar proto bukinimas, kada valandų valandas praleidžiame prie televizoriaus sirgdami už ką?
Už Lietuvos valstybę? Tai valstybei, ypač jos eiliniams piliečiams, nei blogiau, nei geriau, kad Londono olimpiadoje mergaitė, kuri vis dar laiko save lietuvaite, nors padėkos kalbą pasakė angliškai, pelnė medalį. Ta jos pergalė nesustabdys šildymo kainų augimo šią žiemą, neišgelbės nei vienos jos bendraamžės parduotos viešnamiui ir t.t.
Sirgti su bokalu rankoje?
Beveik visi sirgaliai taip ir serga – su bokalu rankoje prie televizoriaus. Taigi sportas, užuot sustiprinęs piliečių sveikatą, ją tik pablogina. Va, tie sirgaliai jau yra minia – akla ir dažnai paklaikusi. Bet labai reikalinga korporacijoms ir politikams...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!