Aš dirbau kombinatuose, statybose. Uždirbdavau daug – būdavo, kad ir 200 rublių alga būdavo. Su aukštuoju tegaudavo 100-120, o aš technikumą baigęs dvigubai daugiau gaudavau! Po Nepriklausomybės bankrutavo kombinatai, tai dirbau visur. Buvau ir bedarbis, bet tai kuris tuo metu nebuvo bedarbis? Kažkiek dirbau „ant savęs“ – buvau verslininku, bet mokesčius mokėjau sąžiningai. Jau kaip ir galėčiau ilsėtis, ruoštis pensijon, bet dirbsiu tol, kol pajėgsiu iš lovos išlipti. Dirbsiu bet kokius darbus, kad tik nereikėtų sėdėti namuose – net ir tas vienas kitas papildomas euras yra svarbus.
Kodėl taip darysiu? Nes pensijos gausiu mažai. Politikai perskaičiavo šiemet mūsų algas, ir iš tų mano 200 rublių nieko neliko, tik kelios kapeikos. Mano alga iš kombinato laikų litais būtų kažkur 300 litų, o gal ir daugiau. O su tiek galėjai pragyventi prieš 20 ir daugiau metų. Bet va, pinigų kažkam pritrūko, ir „Sodra“ perskaičiavo buvusias algas. Tai iš tų kelių šimtų litų kas liko...
Dar linksmiau, kai „sugalvojo nebeskaičiuoti tų algų, kur žmonės gaudavo iki 1994 metų. Vos nuo kėdės nenuvirtau, kai „Sodroj“ man parodė, kiek gausiu pensijos – minus 100 eurų! Darbuotoja nieko daugiau ir nepasakė, kaip kad „tokia sistema, nauja tvarka, nieko nežinau“. Aš tai žinau, kad špyga bus, o ne pensija!
Pernai tokių šposų dar nebuvo – žinojau, kad mano algos turėtų užtekti normaliai pensijai, stažo – daugiau nei pakankamai. Bet negirk dienos be vakaro – užniežtėjo kažkam imtis reformų, ir iš mano algos liko centai. O kai lieka iš algos centai, dar mažiau centų bus pensijoje. Pagal seną tvarką mano pensija turėjo būti apie 300 eurų, tai dabar „padovanojau“ beveik 100 eurų „Sodrai“. Verslas nuo nulio, kaip ten internete mėgsta juokaut komentatoriai.
Ir dėl ko viskas? Dėl to, kad pirmais Nepriklausomybės metais šiek tiek bedarbiavau. Bet kad kitaip ir būti negalėjo. Santvarkos keitėsi, darbų neliko, bet, matai, pats kaltas, kad nedirbai tais metais. Turėjai suprasti, kad bus permainos, kad keisis santvarkos, bet turėjai ir suprasti, kad kažkada, po 20-30 metų, kažkurią naktį politikams ims ir susišvies, kad jie perskaičiuos pensijas. Matai, iki jų vieni politikai skaičiavo ir skaičiavo pensijas, tai dabar ir kitiems reikia perskaičiuoti, nes „anie tai skaičiuot nemokėjo“. Aš pasakyčiau priešingai...
Dar gerai, kad bent jau mano stažas bus didelis. Turiu kelis draugus (dar turiu, dar gyvi), kurie kažin ar besukrapštys tuos kelis metus iki būtino stažo, tai kas jų laukia? Gerai man, kad dar vaikai kažkiek padeda, bet tai o ką daryt kitiems, kurių gyvenimas nemylėjo? Dirbo daug, bet už nedaug, o dar jei ir neįgalumą turi, vieni patys gyvena... Tai gal iškart tie reformatoriai lai susodina mus ant rogučių ir į mišką – dar daugiau pinigų sutaupys „Sodrai“.
Va, vėl kalba apie pensijų reformą, vėl viskas keisis, nes kitaip nieks nemoka. Politikai padarė – varnelė uždėta, ir dabar laikykitės, būsimi pensininkai! Dovanojam šviesaus rytojaus iliuziją! Bet tik iki kitos kadencijos, kai į sceną išeis nauji veikėjai, nauji reformatoriai, su dar daugiau reformų. Geras filmo scenarijus išeitų – tik kad viskas vyksta realiam gyvenime...
Savo vaikams jau prisakiau – vaikystėje rūpinosi jumis tėvai, o dabartim ir ateitim pasirūpinkit patys, nes valstybė jumis nepasirūpins. Ateis reformatoriai ministrai ir pareformuos visus iš eilės! Ir tik per vieną naktį! Jau geriau turėti savo slaptą, niekieno nematomą ir nereguliuojamą taupyklę, kurios valdžia vieną naktį nesuskaldys.
Nes negali žmogus pasitikėti tokia sistema, kuri turėtų tavimi rūpintis, bet iš tikro rūpinasi tik savimi, kuri tik ir stengiasi kuo daugiau pasiimti iš kuo daugiau žmonių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!