Patarimai: kaip atskirti floristą nuo apsišaukėlio

„Atleiskite Jiems, nes jie nežino, ką daro...” - norisi prabilti Biblijos žodžiais, pamačius kaip vis daugiau žmonių, net nemokančių gėlių pamerkti į vazą, sukasi gėlių versle bet drįsta save vadinti floristais ir svarbiausia, net neabejodami savo negebėjimais, drąsiai apie savo „profesionalumą“ ima deklaruoti visai Lietuvai.

Šį straipsnį parašyti mane paskatino reginys stebint žmonių, save vadinančių floristais, pasiruošimą parodai „Mūsų vestuvės“, kuri vyko Vilniuje. Žiūrėjau ir negalėjau nesipiktinti, kaip negailestingai su žirklėmis rožėms karpomi kotai ir smeigiami į floristinę putą. Man, nuo mažens plušėjusiai tėvų gėlių parduotuvėje ir iki pirštų pajuodavimo pjausčiusiai rožių kotus peiliu, tai buvo neregėtas nematytas vaizdas. Lyg mėsą su žirklėmis kirptų.

Ir nors gyvenime aš netapau floriste, pagrindinės floristikos tiesos visam laikui liko mano kraujyje. Pasipiktinusi reginiu, puolu klausti kolegų - „kaip taip galima?”. Jie nusišypso gūžteldami pečiais: „toks jau tas floristikos lygis Lietuvoje“ ir grąžina į realybę: „tai tu užaugai profesionalioje aplinkoje, o jie tiesiog ėmė ir pradėjo save vadinti floristais”.

Niekur floristikos nesimokę gėlių pardavėjai turgeliuose, o kartais ir gėlių parduotuvių darbuotojai ar net žinomi žiniasklaidoje žmonės taip iš nieko ima ir save pavadina floristais. Geriau ir nesugalvosi! Ir iš kur ta drąsa? Juk neturi jokio floristikos mokslo, nieko neišmano nei apie augalus, nei apie jų komponavimą, nei apie daugelį kitų dalykų.

Ne taip jau seniai buvo ir kitas atvejis, kai savamokslis „floristas“ karpė žirklėmis tulpes tiesioginiame televizijos eteryje. Jau tuomet sulaukiau ne vieno skambučio iš profesionalų: „matei? Prieš visą Lietuvą rodė tai, kaip jokiu būdu nedera elgtis su gėlėmis. Jei nieko nedarysime, gėlių karpymas žirklėmis – taps norma”.

Tada man atrodė, kad tai vienetinis nemokšiškumo atvejis, netyčia pakliuvęs į televiziją, bet, pasirodo, klydau. Net į parodą, kurioje pristatoma Lietuvos vestuvinių paslaugų industrija, drįsta registruotis ir joje dalyvauti visiški diletantai. Štai kur paradoksas...O atrodytų, kad čia turėtų rinktis žmonės, galintys demonstruoti profesionalumą.

Tūlam lietuviui pasirodys, kad tai be reikalo keliamas ažiotažas. O kas čia tokio? Tuomet kirviais pradėkime gėlėms kotus kapoti...Šaukte šaukiu, jog floristika – tai gamtininko žinių ir menininko talento reikalinga profesija, kurios reikia bent trejetą metų mokytis specialioje mokykloje, po to - dar nemažos praktikos ir jau tik tuomet drįsti rodyti parodose kaip vestuvių gėlininkui.

Vėl grįžtu prie karpymo žirklėmis. Blogiausia yra ne tik tai, kad šitaip yra sutraiškomi ir užspaudžiami augalo vandens indai, leidžiantys „gerti“ ir taip išlikti gyvybingam. Tokių „floristų“, nesirūpinančių savo augalais, klientai dažnai dejuoja, kad gėlės – vienadienis grožis. Jei gėlės taip trumpai juos tedžiugina, tuomet jie ima gėles rečiau pirkti, rečiau dovanoti. Jos nustoja būti vertinga ir gražia bendravimo, jausmų išraiškos priemone.

Gėlės – savaime gražus gamtos stebuklas, tačiau diletantų parduodama disharmonija nesukuria to burto, dėl kurio žmonės neatsispiria jų grožiui ir pradeda trokšti, kad gėlės juos suptų visą gyvenimą. Visiškai kiti dalykai darosi, kai gėlės pakliūva į tikrų menininkų ir profesionalų rankas: jos puikiai atrodo, spinduliuoja grožį bei harmoniją.

Mokykimės atpažinti tikrą floristą. Visų pirma, jis dirba su profesionaliais įrankiais. Įrankis Nr.1 – floristinis peilis. Teisingai atlikus pjūvį tokiu įrankiu, gėlei vandenyje bus užtikrintas gyvybingumas. Atiduodamas gėles tikras profesionalas visuomet jums primins, kad prieš pamerkdami, būtinai dar kartą aštriu peiliu atnaujintumėte pjūvį. Ir visai nesvarbu, kad profesionalioje floristikoje taikoma daugybė išimčių, kuomet augalai klijuojami ar kitaip paliekami be vandens. Tai jau aukštesnis pilotažas, kuriam ruošiamasi iš anksto – augalai kruopščiai prigirdomi vandens, atliekami specialūs pjūviai ir t.t.

Floristas profesionalas niekada nekomponuos puokštės tiesiai iš ką tik nusipirktų bazėje gėlių. Jei išvysite, kad žmonės puošti jūsų šventės atvyko su gėlėmis transportinėje pakuotėje (neišpakuotomis, nenuvalytomis, neišpuoselėtomis) – nepasitikėkite juo: arba jis visiškai nepasiruošė jūsų šventei, arba jūs tiesiog susidūrėte su „apsišaukėliu“. O puošti gėlėmis vestuves taikosi tikrai daug diletantų, ypač to imasi dekoratoriai, kurie dažnai neteisingai sudėlioję šventiškumo akcentus tiesiog užmuša gėlių grožį. Nekiškime nosies į sritį, kurios neišmanome...Bet apie tai jau bus kitas straipsnis. Gražaus ir ilgo Jums gėlių žydėjimo!

P.S.: Šiuo tekstu nenoriu sumenkinti parodos ir visų parodoje dalyvaujančių floristų – nemaža dalis tikrai dirba profesionaliai. Tiesiog linkiu kiekvienam atkreipti dėmesį, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!