Ir galbūt jo vidus yra netgi labai gražus. Bet patikėkit, niekas nenorės gilintis į Jūsų vidų, jei Jūsų užpakalis – Brazilijos dydžio. Jokiu būdu negarantuoju, kad tik sulieknėję tapsite laimingi. Bet juk kur kas smagiau būti nelaimingu, kai turite liemenį.
Pamėginkite atidžiau pažiūrėt į šaligatviu einantį storulį. Tas vargšas, visas suplukęs, stengiasi kuo greičiau patekt iš taško A į tašką B, proceso metu bandydamas susiliet su aplinka. Jis sunkiau gaus darbą, jam sunkiau susirasti draugų, pasiekti pripažinimo.
Sako, stori žmonės – geraširdžiai. Bet ar ne dėl to, kad jiems nieko kito ir nebelieka? Būti storiausiam kompanijoje turi tik vieną man žinomą privalumą – kiti šalia jaučiasi gražesni. Aš, pavyzdžiui, esu baisiai vaišinga šeimininkė. Nes nėra nieko blogiau nei už tave lieknesnė draugė.
Būti storam yra ypač blogai, jei Jūs esate moteris. Nes vyrai vertinami už asmeninius pasiekimus, o didžiausias moters kapitalas yra jos išvaizda. Taip jau nutiko mano gyvenime, kad aš esu moteris. Ir šiuo metu labiau stora, nei plona. Maitint drauges - reikalas jau beviltiškas. Žiūrėt “Mis Visata” konkursą, apsikabinus bliūdą su čipsais ir planuot eilinę dietą irgi ėmė kažkaip nebeguost. Ir pasiteisinimas, kad perkopiau trisdešimtmetį, įtikinamai neskamba…
Ir jau tikrai per vėlu teisintis prieš keliolika metų pagimdytais vaikais. Kažkada buvau susiradusi anoniminių persivalgėlių klubą – žinokit, Ligonių kasos apmoka. Tik kad nenuėjau. Neturėjau laiko – tuo metu valgiau, reikia manyt. Ir išvis, nusprendžiau, kad storėt ir nuolat pirktis dar didesnius rūbus labai neapsimoka finansiškai. Spinta ir taip užkišta rūbais. Gražiais, brangiais, per mažais. Neišmetu, laikau, laukiu žvaigždžių valandos.
Jau tris savaites ne tik laukiu, bet netgi kažką dėl to darau. Dabar naktis, bet negaliu užmigt alkana. Tai galvoju papasakosiu publikai, kaip man sekasi mesti svorį. Šiaip nemanykit, kad esu baisiai apkūni, mano tik ūgis per mažas. Ir kaulai mano dėkingai smulkūs, tai jei nebūčiau stora, būčiau plona. Be makiažo ir linzių sveriu 70 kg. Prieš tris savaites rodė 73.
Tai va. Aš esu Agnietė iš Savanorių (grupė turėtų atsakyti : „Laaabas, Agniete!“) ir aš jau tris savaites nebuvau prisivalgiusi iki soties. Dar aš pradėjau vaikščiot į sporto klubą. Tiksliau, važinėt, nors iki jo keli šimtai metrų. Niekaip negaliu savo mašinos atpratint nuo benzino, tai jei kada neturėsiu pinigų, galėsiu iki tos savo aerobikos ir nubėgt.
Iškart nusipirkau abonementą, kad silpnumo akimirką suveiktų skūpumas. Nesusigundžiau klubo siūloma kūno masės indekso ir riebalų kiekio nustatymo programa. Aš ir pati žinau, kad mano raumenų ir riebalų santykis yra 0 prie 100, visai neturiu noro, kad man tai patvirtintų koks nors raumeningas nuodėmės vertas treneris.
O pirmoji mano treniruotė buvo klaiki, papuoliau į aerobiką su fitneso elementais, nors ką ten elementais… Po tos valandos šokių su svareliais natūralią veido spalvą atgavau po kokios paros. Man išeinant administratorė nuoširdžiai pasiteiravo, kaip jaučiuosi – matyt, klubo reputacijai visai nereikalingas mirties atvejis.
Dar kelių parų prireikė, kol atsigavau nuo moralinės traumos, kai pamačiau save veidrodžiuose – o aerobikos salėse jie labai dideli ir apšvietimas geras… Tobulai apšviečia visas rinkes. Rekomenduoju nueit jų bent pasiskaičiuot visom dručkėm – pačios nepajusit, kaip kąsnis gerklėj ims strigt.
Taigi jau trečią savaitę kiekvieną dieną atkakliai kraupinu aerobikos trenerius ir sporto bendruomenę. Įkyrus aš žmogus visgi kartais. Prisivalgyt jau natūraliai nesigauna – ne tam tiek vargstu, bandydama atkelt pilvą nuo žemės, kad jį vėl prisikimščiau. Per tas doros kelio savaites susipažinau su treneriais, apžiūrėjau vietinę publiką.
Pati esu labai nustebusi, bet man tikrai ten patinka. Net sportinius batus nusipirkau! Iš kažkur namie turiu šokoladą, negi valgysiu, rytoj reiks administratorei nunešt – už rūpestį. Ir depresuot nebepavyksta, kad ir kaip kartais norėtųsi. Ir vienu ratu aplink pilvą turiu mažiau.
3 kg numečiau, liko kažkokie niekingi 20. Tik neprašykit manęs dabar „prieš ir po“ nuotraukos, bet jei turit pasiūlyt kroviko darbo, nežinau, gal persikraustyt kam reikia ar cemento kibirus panešiot – tai siūlau pigią darbo jėgą. Iki susirašymo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!